zunda

zùnda (lot. Eryngium), salierinių šeimos žolių genties puošnus puskrūminis daugiametis augalas, prisitaikęs augti pustomo smėlio augavietėse. Stiebas šakotas, sumedėjęs, aukštis 20–40 cm, šaknis liemeninė, iki 2 m ilgio. Lapai odiški, platūs, skiautėti, su dygliuota viršūne, pamatine dalimi juosia stiebą. Lapai padengti apsauginiu vaškiniu dangalu. Žiedynus turi tik vyresni nei 3 metų augalai. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesį. Žiedynas – galvutė žiedynkočio viršūnėje. Žiedai vamzdiški, 15 mm ilgio, taurėlapiai ir žiedlapiai melsvai žali. Mėlyni kuokeliai virš žiedlapių, apdulkinami vabzdžių. Peržydėję žiedai išblunka, tampa gelsvai rudi. Sėklos dygliuotos, pusapvalės, jas išplatina vėjas. Lietuvoje paplitusios 2 rūšys. Kuršių nerijos palvės druskingame dirvožemyje aptinkama pajūrinė zunda (Eryngium maritima). Auga pavieniui ar nedidelėmis grupėmis. Žiemą antžeminė dalis sunyksta. Siekia iki 8 ir daugiau metų amžiaus. Jos maistingais šakniastiebiais minta šernai. Išplitusi visose Europos pajūrio kopose. Gausumas kinta; santykinai reta, saugoma.

Egidijus Bacevičius

Iliustracija: Zunda, 1970