Mažosios Lietuvos
enciklopedija

žiobris

karpinių žuvų šeimos žuvis.

žióbris (lot. Vimba vimba), karpinių žuvų (lot. Cyprinidae) šeimos žuvis. Paplitęs Baltijos, Juodosios, Azovo ir Kaspijos jūrų baseinuose. Kūnas pailgas. Patinų ilgis 30–40 cm, masė 500–1500 g, patelės stambesnės. Nugarinis pelekas aukštas, trumpas. Viršutinė kūno dalis mėsinga, tamsi, šonai sidabriški. Žiotys apatinės. Nugaroje tarp galvos ir nugaros peleko yra nežvynuota vagelė. Suaugęs žiobris gyvena jūroje. Minta dugno kirmėlėmis, moliuskais, vabzdžių lervomis, rečiau stambesniais vėžiagyviais ar žuvų mailiumi. Subręsta 3–5 metais. Neršti plaukia iš jūrų aukštyn į upes. Neršia balandžio–birželio mėnesiais rėvose, upių sraunumose ant žvirgždo. Prieš nerštą kūno spalva paryškėja: patinų nugara tampa melsvai pilka, patelių pelekai parausta. Rudenį ir pavasarį iš Baltijos jūros per Kuršių marias plaukia neršti į Nemuno vidurupį. Jaunikliai gyvena upėse apie 1 metus, po to plaukia į jūrą. Žiobriai gaudyti Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose, Nemuno žemupyje statomaisiais tinklaičiais, traukiamaisiais tinklais (tinklas), venteriais ir meškerėmis. Sugauti žiobriai buvo džiovinami, sūdomi, marinuojami ir rūkomi.

Nemuno pakrančių gyventojai rengdavo žiobrines – pasilinksminimus su žiobrių kepimu prie laužo. Žiobrinės buvo švenčiamos 2 kartus per metus: pirmosios vykdavo pavasarį (iki gegužės mėn.), antrosios – liepos–rugsėjo mėn. viduryje. Kepimui žiobriai ypatingu būdu išvalomi – išskapinami, išskaptuojami: prapjovus pažiaunes per skylę, nepažeidžiant pilvo, išimami viduriai, nuskutami žvynai. Prieš kepant pagardinama druska ir prieskoniais, per žiotis iki pat uodegos perveriamas 40–50 cm ilgio karklinis iešmas, šonuose kas 1–2 cm padaromi skersiniai įpjovimai. Laužas ruoštas iš karklų vytelių ir lapuočių medžių malkų. Žiobrius kepdavo patyrusi kepėja arba virėjas – žiobrių karalienė arba žiobrių karalius. Klaipėdos krašte tarpukario laikotarpiu didžiausios žiobrinės savaitgalio popietėmis vykdavo Rusnėje, jose lankėsi prezidentas Antanas Smetona.

L: Ščesnulevičius K. Lietuvos gėlųjų vandenų žuvys // Mūsų girios. 1937, nr. 3; Kedys J. Žiobris // Medžiotojas. 1939, nr. 3 (37); Ivanauskas T., Mačionis A. ir kt. Lietuvos gėlųjų vandenų žuvys. V., 1956; Germanienė V. Senovinis kalendorius. V., 1997; Gaigalas K. Kuršių marių baseino žuvys ir žvejyba. Klaipėda, 2001.

Egidijus Bacevičius

Iliustracija: Žiobris