žiburinis

žiburnis, mitinė būtybė, pasirodanti kaip žvakė, ugnis, švieselė, žmogaus griaučiai, kurių viduje dega žvakė. Lietuvininkai aiškino, kad žiburinis yra nekrikštytų, nesąžiningų žmonių ar matininkų vėlės. Dažnai žiburinis rodydavosi prie kapinių. Tikėta, kad su žiburiniu reikia elgtis pagarbiai. Žiburinis duoda jas sutikusiam žmogui kelią, kai šis peržegnoja jį ar pasisveikina. Tačiau žiburinis buvęs pakankamai pavojingas. Pvz., žmogus su žiburiniu pasikalbėjęs, o prieš mirtį apie tai papasakojęs kitiems, netekdavęs žado. Žiburinis galėjo ugnimi apipilti arba vytis bėgantį nuo jo. Nepagarbus elgesys su žiburiniu galėjo baigtis mirtimi.

L: Laumių dovanos. V., 1979; Kerbelytė B. Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas, t. 3, V., 2002.

Jūratė Šlekonytė