Žemgrindžiai

Žemgrindžia (vok. Szemgrinden, nuo 1866 Birkenwalde), valda 11 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos, 2 km į pietus nuo Plikių. 1668 Jakob Mickolait gavo 27 margus šatulinės, laisvos nuo prievolių ir lažo, žemės. Jo palikuonys Hans ir Adam Mickolait dar vadinti Wilkbudis, todėl 1737 ir 1763 vietovės pavadinimas rašytas Wilkbuden. 1780 šatuliniai valstiečiai Jakob Mickolait ir Hans Wilkbudis įsigijo 11 margų ir 197 rykštes dykos žemės Žemgrindžiuose. Szemgrinden 1785 paminėti kaip Įsruties apskrities Klemiškės valsčiaus laisvojo paveldėjimo teisėmis valdoma gyvenvietė su 2 ugniakurais. 1798 abiejų minėtų šatulinių valstiečių žemė buvo parduota pirkliui Christophui Woitkowitzui, valdžiusiam ir dalį žemės Baugštininkuose; 1807 jis pardavė savo valdas Johannui Magnusui Launitzui, kurio dukteriai ištekėjus už Baugštininkų bajoriškojo kulmiškojo dvaro savininko, Žemgrindžiai buvo paskelbti Baugštininkų dvaro priklausiniu ir palivarku. 1831 palivarkas vadintas Schemgrinden, 1866 jo pavadinimas pakeistas į Birkenwalde. 1905 buvo Klaipėdos apskrities Sėlinų valsčiaus Baugštininkų dvaro apygardos gyvenvietė su 2 gyvenamaisiais namais ir 19 gyventojų. 1912 palivarką iš savo tėvo, mirusio Baugštininkų savininko, palikimo išpirko Paulius Frentzelis. Žemgrindžiai priklausė Klaipėdos žemininkų, nuo 1891 – Plikių parapijai.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Žemgrindžiai, 2002