Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Žemės elipsoido matavimai

Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte atlikti Žemės elipsoido matavimai.

Žẽmės elipsòido matãvimai, Žemės formos matematinio modelio matavimai. Žemės elipsoidas, arba Žemės sferoidas, gaunamas suspaudus rutulį arba sukant elipsę apie jos mažąją ašį, kuri sutampa su Žemės sukimosi ašimi. Klaipėdos krašte atlikti XIX a. viduryje trianguliacijos (trikampių sekos matavimų išilgai pagrindinės linijos) būdu. Žemės dienovidžio matavimų grandinė ėjo per Kuršių neriją ir pamarį. Ji buvo pagrindinė jungiamoji grandinė, sujungusi Vidurio Europos (Vokietijos) grandinę su Rusijos imperijos (Struvės–Tenerio) lanku. Šių matavimų pagrindu braižyti Vidurio Europos žemėlapiai.

1828–1833 Žemės elipsoido matavimai atlikti Rytų Prūsijoje (šiaurės rytinėje dalyje iki pasienio su Rusijos imperija, dabartinės Kaliningrado srities ir Lietuvos vakarinės dalies iki Palangos). Jiems vadovavo Friedrichas Wilhelmas Besselis su generolu Johanu Jakobu Baeyeriu. Astronominius matavimus Kuršių nerijoje atliko Carlas Friedrichas Tenneris, jos rytiniame pakraštyje – pagalbininkas Happe, Gilijoje – leitenantas Kulenkampas. Žemės elipsoido matavimai Europos grandinėje buvo Kopenhagos–Klaipėdos parabolėje. Rytprūsiuose išmatuota 200 km ilgio Trunco–Klaipėdos grandinės atšaka. Astronominių atskaitos taškų (punktų) pagrindinė linija (vok. Lothalinie) ėjo Sembos pusiasaliu Trunco, Galtgarbeno ir Wildenhoffo kryptimis. Sudarius menamą lygiašonį trikampį Galtgarben–Wildenhoff–Candehnen (prie Karaliaučiaus), jo viduryje išvesta kreivė susikirto netoli Karaliaučiaus observatorijos. Toliau vedamosios linijos ėjo 2 pagrindinėmis linijomis, kurios buvo pagrindas trianguliacinės grandinės trikampiams sudaryti. Viena jų ėjo per Kuršių neriją (Laterwaldę, Rasytę, Nidą). Rytinėje Kuršių marių pakrantėje išvesta pagrindinė linija ėjo per Laigyčius, Giliją, Kalninkus, Alkalnį, Lapius ir Jakūbavą. Linijos susikirto smailėje Klaipėdoje. Nuo Trunco iki Klaipėdos 196km atkarpoje buvo sukalta 100 000 gerai matomų žymos kuolų – atskaitos taškų. Kampinio ir linijinio matavimo atskaitos vietoms parinkti dirbtiniai ir reljefo nelygumai. Klaipėdoje matavimai atlikti 1833 VIII 19–30 ir 1834 VI 18–28, Nidoje 1834 VI 15–30. Geodezinių matavimų apibendrinimas baigtas 1834–1835 žiemą (atskaitos taškuose palikti akmenys su švino liejinio ženkle įkirsdintais kryžiukais). Karaliaučiuje ir miesteliuose atskaitos taškams buvo pasirenkamos bažnyčių ir aukštesnių visuomenės ar navigacinės paskirties statinių viršūnės. Klaipėdoje jais buvo Šv. Jono bažnyčios bokšto smailė ir švyturio viršūnė.

Žemės elipsoido matavimai Baltijos jūroje ir priekrantėje vykdyti 1833–1838. Jiems vadovavo Dancigo jūreivystės mokyklos direktorius Dänenas von Bille ir kapitonas M. Albrechtas. Kuršių mariose Žemės elipsoido matavimai pradėti 1829. Juos prižiūrėjo Klaipėdos navigacijos mokyklos mokytojas Davidas Kuhnas. Pagal šiuos matavimus jis parengė pirmąjį Kuršių marių laivybos žemėlapį.

F. W. Besselio apskaičiuota ir 1841 paskelbta Žemės rutulio meridiano elipsoidė buvo tiksliausia (po jo mirties pavadinta mokslininko garbei Bessel ellipsoid). Jos ilgis 6 377 397 155 m. Vėliau patikslinta ja naudotasi beveik visuose žemės matavimuose. 1841 Berlyne išleistas Preussen’s See-Atlas [Prūsijos jūrų atlasas]. Nuo 1910 visuotinai pereita prie Hayfordo elipsoidės. Jos pagrindu sudaryta ir 1924 priimta Tarptautinė elipsoidės vertė (International ellipsoid 1924). Pagal ją patikslinti ir sudaryti nauji tikslūs Prūsijos ir Rusijos vakarinių žemių žemėlapiai.

Dar skaitykite geodezija.

L: Bacevičius E., Elertas D. Istoriniai Žemės elipsoido matavimai ir Klaipėda // Mokslo ir technikos raida Lietuvoje. V., 2008; Bessel F. W., Baeyer J. J. Gradmessung in Ostpreussen und ihre Verbindung mit Preussischen und russischen Dreiecksketten // Druckerei der Königlichen Akademie der Wissenschaften. Berlin, 1838; Bessel F. W. Astronomische Untersuchungen, Bd. 1–2. Königsberg,1841–42;Baeyer J. J. Die Königlich Preussische Landestriangulation // Astronomische Nachrichten, Bd. 69. Hamburg, 1867; Lawrynowicz K., Hansen‑Matyssek K. Friedrich Wilhelm Bessel (1784–1846). Basel–Berlin, 1995.

Egidijus Bacevičius

Dainius Elertas