žardas

įrengimas, ant kurio džiovintos linų galvenos, žirniai, grikiai, dobilai bei vasarojus.

žárdas, įrengimas, ant kurio džiovintos linų galvenos, žirniai, grikiai, o lietingu metu ir dobilai bei vasarojus. Jie kloti nuo apačios į viršų apsaugant nuo lietaus. Matas Pretorijus XVII a. minėjo žardą kaip būdingą Mažosios Lietuvos sodybų ūkinį pastatą. Konstrukcija: žemėn sukalta 2 ar daugiau stulpų; prie jų pririšdavo kartis kas 40 cm arba pro skyles stulpuose praverdavo varus – gulsčias kartis. Žardo aukštis – 5–6 m. Kad vėjas neišverstų, žardas paremtas iš abiejų pusių įstrižais spyriais. Kitokie žardai vietoje gulstinių žardakarčių turėjo iš abiejų šonų po eilę pasvirusių žaginių (jie rėmėsi viršuje į gulsčią rąstą, padėtą ant 2 šulų, įkastų į žemę ir apačioje sujungtų) kartimi. Derlius kabintas tiesiai ant žaginių šakų.