Mažosios Lietuvos
enciklopedija

žandarmerija

sukarinta institucija, įpareigota vykdyti apsaugos funkcijas.

žandarmèrija (pranc. gens d'armes), sukarinta institucija, įpareigota vykdyti apsaugos funkcijas. Žandarmerijos nariai vadinami žandarais. Prūsijos karalystėje egzistavo vadinamoji leibžandarmerija (vok. Leibgendarmerie), įsteigta 1820, atlikdavusi privilegijuotų karaliaus karinių pajėgų ir asmeninių ypatingų pavedimų funkcijas, ir landžandarmerija (vok. Landgendarmerie), vykdžiusi policijos funkcijas, t. y. turėjusi užtikrinti taiką, viešąją tvarką ir saugumą kaimo vietovėse. Pastarosios įsteigimas buvo suplanuotas 1812 VII 30 vadinamuoju Žandarmerijos ediktu. Įsteigus naują žandarmerijos korpusą, jis turėjo reguliariai patruliuoti, stebėdamas ir areštuodamas įtartinus asmenis, ypač besibastančius valkatas. Žandarmerijos tarnybos įsteigimas tuo metu buvo susijęs su valstybės bandymu perimti iš vietinės dvarininkijos policines teises žemiausiame kaimo vietovių lygmenyje, todėl iš pradžių kai kur (ypač teritorijose į rytus nuo Elbės) sukėlė pasipriešinimą ir 1814 Edikto vykdymas buvo suspenduotas. Galutinai žandarmerijos funkcijos nustatytos ir reguliari tarnyba pradėta remiantis 1820 XII 30 įstatymu. Pagal jį žandarmerija buvo pavaldi landžandarmerijos vadui (Berlyne), turėjusiam generolo laipsnį, kuris savo ruožtu buvo pavaldus karo ministrui, tačiau faktiškai žandarai priklausė civilinėms policijos tarnyboms, vidaus reikalų ministrui ir konkrečių vietovių landratams (apskričių viršininkams). Žandarai turėjo užtikrinti viešą saugumą ir tvarką kaimo vietovėse, padėti prokuratūrai ir teismui kovoti su nusikalstamumu. Kurį laiką, be landžandarmerijos, dar egzistavo specialusis pasienio žandarmerijos padalinys (atsakingas už mokesčių ir muitinių įstatymų vykdymo kontrolę). Kiekviena Prūsijos provincija sudarė žandarmerijos brigadą (vadovaujamą brigadininko), kuri dalijosi į kelias teritorines komendantūras su jiems priklausiusiais vyriausiais vachtmistrais (1837–1867 vadinti pirmaisias vachmistrais), raitaisiais ir pėsčiaisiais žandarmerijos vachtmistrais. Vachmistrai vadovavo konkrečioms žandarų grupėms. Žandarmerijos tarnybon buvo priimami senyvo amžiaus nusipelnę žemesnių rangų karininkai. Kaimo vietovėse žandarai veikė iki pat XX a. I pusės. 1920 žandarmerija buvo demilitarizuota.

Vasilijus Safronovas