Žalvos pilis
Žálvos pils, Sembos vyskupijos pilis. Pastatyta 1352–1355. Nedidelė (42×46 m), vieno flygelio kvadratinio plano su gynybine siena ir priešpiliu. Pagrindinis korpusas buvo 42×12,5 m dydžio. Centre stovėjo bokštas su arkiniais vartais. Triaukščio pastato sienos buvo 1,9–2,5 m storio; jame veikė koplyčia ir valdytojo gyvenamosios patalpos. Ant stogo įrengti kuorai ir gynybinis praėjimas. Kiemo viduryje būta gilaus šulinio. Iš rytų pilį saugojo tvenkinys, atsiradęs pastačius malūną. Vėliau vakarinėje pusėje pastatyti ūkiniai pastatai su nedideliu bokštu ir įėjimu į priešpilį. Iš rytų ir šiaurės stovėjo aukšta gynybinė siena su kuorais ir gynybiniu praėjimu. Prie jos šliejosi gyvenamieji ir ūkiniai pastatai tarnams bei kariams. Priešpilis su atskira gynybine siena saugojo pilį iš pietų, vakarų, šiaurės; jis buvo atskirtas grioviu. Greta įsikūrė gyvenvietės su malūnu. 1376 vasarą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio vadovaujama lietuvių kariuomenė užėmė pilį ir sudegino, netrukus ji buvo atstatyta. XVI a. viduryje pilis buvo įkeista, pristatyta daugiau gyvenamųjų patalpų; nugriautas šiaurvakarinis bokštas. Dar 1900 pagrindiniame korpuse gyveno amtmonas. Rūsyje buvo įsikūrusi sūrinė, alaus ir vyno daryklos. Nepaisant rekonstrukcijų Žalvos pilyje iki 1944 išliko visi įtvirtinimai. Po 1945 ji apleista ir išsprogdinta.
L: Замки и укрепления немецкого ордена в северной части восточной Прусии. Калининград, 2005.
Iliustracija: Žalvos pilies pietinis flygelis / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio