Žalgiris

Žalgiris, Gryneidė (vok. Grünheide, rus. Kalužskoje), dvaras ir bažnytkaimis 20 km į šiaurės rytus nuo Įsruties, 11,5 km į pietus nuo Žilių. 1785 – Įsruties apskrities Jurbarko valsčiaus kulmiškasis dvaras su 9 ugniakurais. 1852 dvaro teritorijoje buvo 118 gyventojų. Iš pradžių priklausė Aulavėnų parapijai, 1846 įsteigta savarankiška parapija. Pamaldos iš pradžių vykdavo specialiai pritaikytame tvarte. 1882 gegužę pašventinta kryžiaus formos bažnyčia su bokštu, pastatyta imituojant gotikines ir romanines formas. 1863–1865 pro Žalgirį nutiesus Įsruties–Tilžės geležinkelį, čia įrengta stotis. XIX a. II pusėje jau veikė pradinė mokykla. Įsruties apskrityje suformavus dvaro apygardą, 1874 ji tapo naujai įsteigto Žalgirio valsčiaus centru. XIX a. 8 dešimtmetyje Žalirio kulmiškajam dvarui priklausė 516,33 ha žemės. Dvaro apygardoje 1905 buvo 15 gyvenamųjų namų, 242 gyventojai (2 katalikai), 1910 – 249 gyventojai. 1928 ji buvo sujungta su Beržynų ir Būdupėnų kaimo bendruomenėmis į naują Žalgirio kaimo bendruomenę. Pastarojoje 1933 buvo 541, 1939 – 611 gyventojų.

Vasilijus Safronovas