Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Žagmantai

kaimas Jūros upės kairiajame krante, tarp Ragainės ir Žukų.

Žagmantai (vok. Groß Szagmanten), kaimas Jūros upės kairiajame krante, 15 km į šiaurės rytus nuo Ragainės, 4 km į šiaurės vakarus nuo Žukų. 1699 išduota privilegija karčemai. 1736 Kasikėnų domenų valsčiui priklausiusiame kaime minėtos 6 lietuviškai kalbančių valstiečių šeimos; 1742 kulmiškųjų valdų surašyme – Samueliui Schlomckai priklausanti karčema. XVIII a. šiauriau Žagmantų susiformavus Žagmantėlių valdai, 1785 kaimas jau vadinamas Groß Szagmanten; tuo metu tai buvo karališkasis valstiečių kaimas su jame veikusia karališkąja muitinės tarnyba ir 11 ugniakurų. XIX a. viduryje įsteigta pradinė mokykla. 1852 buvo 72 gyventojai. XIX a. viduryje apie 1 km į pietryčius nuo Žagmantų atsirado naujas kaimas – Aukštieji Žagmantai (Hoch Szagmanten), pro kuriuos 1902 nutiesta Pagėgių–Smalininkų siaurojo geležinkelio linija (netoli įrengta stotis). XIX a. viduryje Ragainės apskrityje suformuotos 2 kaimų bendruomenės: Žagmantų ir Aukštųjų Žagmantų; 1874 jos priskirtos Žukų valsčiui. Pirmojoje 1905 buvo 12 gyvenamųjų namų, 79 gyventojai (2 katalikai, 22 lietuviai), 1910 – 95, 1925 – 90 gyventojų; antrojoje 1905 – 18 gyvenamųjų namų, 92 gyventojai (1 katalikas, 14 lietuvių), 1910 – 94, 1925 – 99 gyventojai. Priklausė Viešvilės, nuo 1900 – Žukų parapijai, 1920–1939 – Pagėgių, 1939–1944 – Tilžės-Ragainės apskričiai. Po 1945 Aukštieji Žagmantai sunyko.

Vasilijus Safronovas