Ylavos gamtos paminklai.

Ylavõs gamtõs pamiñklai. Notangų palikuonių atmintyje išliko garbingą praeitį primenantys gamtos paminklai, aukų vietos dievams, jų kultui skirti šventi medžiai, ypač ąžuolai ir liepos. Tad nenuostabu, kad Toravos apylinkėse iki 1945 buvo priskaičiuojama 417 senų liepų, tarp jų ir Anikės iš Toravos liepa (vok. Ännchen-Linde von Tharau, 7 m apimties ir 28 m aukščio) – stipriausias Ylavos medis. Bysleidos dvaro parke, Herkaus Manto gimtinėje, augo Nomedos liepa, pavadinta žymios prūsės Nomedos vardu; ji išgelbėjo notangų Bysleidos pilį nuo priešų. Senų liepų ar liepų alėjų buvo Kilių dvare prie Pasmaros upės, Penkiuose augo visas liepų miškelis, Dikšių klebonijoje – 6,5 m apimties keturių kamienų liepa, Naikių parke – 7,5 m apimties liepa. Graži 137 liepų alėja vedė iš Vorynų pilies į Galėnus. Neužmirština padavimų apipinta Mirusiųjų liepa Romyčiuose, prie kurios notangų palikuonys padėdavo šiaudų, kad klajojančios vėlės galėtų pailsėti. Minėtose vietovėse ar parkuose augo ir saugoti šventieji ąžuolai. Išskirtinas seniausias tūkstantmetis ąžuolas Bajorų dvaro parke Toravos parapijoje. Kandyčiuose, keturiomis liepomis apaugęs, gulėjo Skomanto akmuo, po kuriuo esąs palaidotas sūduvių kunigaikštis Skomantas. Gausu apskrityje aukų akmenų, dar Velnio akmenimis vadinamų, pvz., Velnio akmuo Gundfelde prie Knyvytės upės arba Tiefenthale. Buvo Aukų akmuo Dikšiuose, kunigo darže, kultinis prūsų Mankės akmuo prie Skervyčių, Auseinių akmuo ir kiti.

Vilius Pėteraitis

Iliustracija: Ylavos apskrities laukininko sodyba, 1918 / Iš Dethlefsen R J. knygos „Stadt- und Landhäuser in Ostpreussen“. München, 1928

Iliustracija: Ylava. Laukininko sodybos bendras vaizdas, XX a. pradžia / Iš Dethlefsen R J. knygos „Stadt- und Landhäuser in Ostpreussen“. München, 1928