Vytautas Urbanavičius

Urbanãvičius Vytautas 1935 VII 3Skirsnemunėje, archeologas. Habil. dr. (hum. mokslai, 1993). 1959 baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Nuo 1957 dirbo Lietuvos mokslų akademijos istorijos institute ir Vilniaus Istorijos ir etnografijos muziejuje. 1957–1959 Istorijos ir etnografijos muziejaus restauratorius, 1959–1965 Restauracinių dirbtuvių vedėjas. 1963–1967 studijavo Maskvos Etnografijos instituto Plastinės rekonstrukcijos laboratorijoje dokumentinio portreto atkūrimo pagal kaukolę metodiką. Nuo 1966 tiria XIV–XVII a. Lietuvos kapinynus, senkapius, pagoniškų apeigų vietas, 1984–1989 – Vilniaus katedros požemius, Lietuvos valdovų rūmus. 1987–2001 vadovavo Pilių tyrimo centrui Lietuvos pilys; Kraštotyros draugijos paminklosaugos sekcijos pirmininkas, mokslinių tarybų narys. Kaupė antropologinę medžiagą, pradėjo kaupti kraniologinę kolekciją. Buvo iškastinės kaulinės medžiagos saugojimo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, Antropologijos laboratorijos įkūrimo vienas iniciatorių. Atkūrė per 200 grafinių ir per 30 skulptūrinių įvairių istorinių laikotarpių žmonių portretų (Barboros Radvilaitės, Kristijono Donelaičio, Pilypo Ruigio ir kitus). Dirbo identifikuojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto, vyskupo Abraomo Vainos palaikus Vilniaus arkikatedroje, 1994 vadovavo Vilniaus Tuskulėnų dvaro parke palaidotų stalininio teroro aukų kapaviečių tyrimams. Nuo 1962 filmavo archeologinius paminklus, mokslines ekspedicijas, sukūrė dokumentinių istorinių apybraižų, videofilmų, sukaupė didelį vaizdo dokumentikos archyvą. Nuo 1984 parengė dokumentinių filmų ciklą Šventaragio slėnio mįslės, 2004–2005 pristatė filmą Katedros lobynas ir kita. Parašė mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių.

L: Vytautas Urbanavičius: Bibliografinė rodyklė 1966–1995. V., 1995. Lietuvos archeologija, t. 28. V., 2005.

Tomas Čelkis

Iliustracija: Vytautas Urbanavičius