Vundlaukiai

Vundlaukiai (vok. Wundlacken), dvaras 7 km į pietvakarius nuo Karaliaučiaus, 3 km į pietryčius nuo Haffstromo. Pirmasis vietovės paminėjimas 1284: Prūsijos krašto magistras patvirtino prūsui Bliwoth ankstesniojo krašto magistro užrašytą žemę Vundlaukiuose (Wundilauches, Wundelauches). 1785 Vundlaukiai buvo Brandenburgo apskrities Brandenburgo valsčiaus bajoriškasis dvaras su 6 ugniakurais, priklausąs grafui von Dönhoffui iš Friedrichsteino. XVIII a. pabaigoje dvarą nupirko burggrafas ir grafas Ludwigas zu Dohna-Lauckas (1733–1787), pasivadinęs burggrafu zu Dohna-Wundlackenu. Iš jo našlės Amalie Charlottė (m. 1793) valdą paveldėjo sūnus Heinrichas Ludwigas Adolphas zu Dohna (1777–1843; studijavo filosofiją pas I. Kantą, parašė pastabas apie jo fizinės geografijos, antropologijos, metafizikos, logikos paskaitas). Iš bevaikio paveldėtojo dvarą perėmė grafienė Herminia zu Dohna-Reichertswaldė (1807–1882), po kurios mirties Vundlaukius perėmė jos vyro sūnėnas grafas Georgas zu Dohna (1850–1912). Iš jo našlės Gertrudos, mirusios 1929, valdą perėmė kunigaikštienė Marie Mathildė zu Dohna-Schlobitten (1873–1953), gyvenusi Vundlaukiuose iki 1945. 1831 Wundlack buvo bajoriškasis dvaras su 1 palivarku, 12 samdinių ir 156 gyventojais. 1852 dvaro teritorijoje buvo 127 gyventojai. XIX a. 8 dešimtmetyje Vundlaukių riteriškajam dvarui priklausė 563,9 ha žemės. Karaliaučiaus kaimiškojoje apskrityje suformavus Vundlaukių dvaro apygardą, Vundlaukiai 1874 tapo ir valsčiaus centru. 1905 dvaro apygardoje buvo 13 gyvenamųjų namų, 210 gyventojų, 1910 – 208 gyventojai. 1923 Vundlaukių valsčius panaikintas, dvaro apygarda prijungta prie Karšavos valsčiaus. 1928 sujungus dvaro apygardą su Vartų kaimo bendruomene įsteigta nauja Vundlaukių kaimo bendruomenė. 1933 joje buvo 330, 1939 – 337 gyventojai. Priklausė Haffstromo parapijai, 1939–1945 – Sembos apskričiai, 1939 buvo priskirta Kudrynų valsčiui. Po 1945 išnyko.

Vasilijus Safronovas