Mažosios Lietuvos
enciklopedija

voverė

graužikų būrio, voverinių šeimos žinduolis.

vover, paprastoji voverė (lot. Sciurus vulgaris), graužikų būrio, voverinių šeimos žinduolis. Paplitusi Europoje (ir Mažojoje Lietuvoje), Azijoje ir Amerikoje. Kūno ilgis 20–25 cm, masė 200–400 g. Galva plati, trumpa. Ausys ilgos, stačios, viršūnėse su ilgų plaukų kuodeliais. Kailis trumpas ir minkštas, vasarą rusvas, žiemą – tamsesnis. Uodega puri, 15–20 cm ilgio. Kojų pirštai su aštriais nagais. Gyvena spygliuočių, rečiau – lapuočių miškuose, parkuose. Vikriai laipioja medžiais, gerai šokinėja (nušoka 4–5 m). Jaunuolynuose iš lapų, samanų, žolių stiebų ir medžių šakelių darosi pusapvalius lizdus; brandžiuose miškuose įsikuria drevėse ir inkiluose. Didesnę metų dalį gyvena pavieniui. Maisto ieško dieną, jo dalį suėda iškart, kitą slepia kertėse; ruošia maisto atsargas. Minta tam tikros rūšies žoliniais augalais, medžių, krūmų ūgliais ir pumpurais, rečiau vabzdžiais, grybais, lazdyno riešutais, miško uogomis. Lytiškai subręsta 11 mėn. amžiaus. Poruojasi gruodžio–vasario mėn.; veda kovo–balandžio mėnesį. Nėštumas vidutiniškai trunka 38 dienas. Vienoje vadoje būna 2–4 jaunikliai. Derlingais metais pakartotinai poruojasi pavasario pabaigoje ir liepos–rugpjūčio mėn. veda antrą vadą. Vidutiniška gyvenimo trukmė apie 2–3 metai. Daug jauniklių žūva nuo plėšrūnų ir dėl nepalankių aplinkos sąlygų. Voverės buvo medžiojamos dėl kailio.

Egidijus Bacevičius

Iliustracija: Voverė