Vladislovas I Lokietka

Vladslovas I Lokietkà (lenk. Władysław Łokietek) 1259 ar 1260 1333 Krokuvoje, Lenkijos karalius (nuo 1320). Iš Piastų dinastijos. Kujavijos kunigaikščio Kazimiero I sūnus, Konrado I Mazowieckio vaikaitis. 7 metų paveldėjo Kujavijos, Łęczycos kunigaikštystes, vėliau – Sieradzo kunigaikštystę. Nuo 1288 buvo Kujavijos Bresto kunigaikštis; nuo 1296 Lenkijos didysis kunigaikštis, nuo 1320 Lenkijos karalius. Vladislovas I Lokietka vienijo lenkų žemes, nesėkmingai kovojo su Čekijos karaliumi Vaclovu II dėl Lenkijos sosto. Pastarasis 1291 užėmė Mažąją Lenkiją. 1292 buvo priverstas Vaclovui II užleisti Sandomierą. Po Vaclovo II ir jo įpėdinio Vaclovo III mirties įsitvirtino Lenkijoje. Vladislovą I Lokietką rėmė lenkų didikai, dalis miestiečių, bet priešinosi vokiečių miestiečiai. 1310 Vladislovas I Lokietka numalšino Poznanės, 1311 – Krokuvos vokiečių miestiečių sukilimą. 1320 Krokuvoje vainikavosi Lenkijos karaliumi, sostas tapo paveldimas. Vienydamas šalį Vladislovas I Lokietka įsitraukė į karus su Brandenburgo kurfiurstija ir Kryžiuočių ordinu. Dar 1308 Rytų Pamario bajorai sukilo prieš Vladislovą I Lokietką ir pagalbon pasikvietė Brandenburgo markgrafą Valdemarą, kuris pasinaudodamas sumaištimi užėmė Dancigą, kitus miestus ir įsitvirtino Rytų Pamaryje. Nepajėgdamas numalšinti sukilimo Rytų Pamaryje Vladislovas I Lokietka į pagalbą pasikvietė Ordiną. Pastarasis 1308 užėmė Dancigą, 1309 – Rytų Pamarį, bet Vladislovas I Lokietka jo neperleido. 1313 Ordinas iš Vokietijos imperatoriaus Henriko VII Liuksemburgo išsirūpino teisę valdyti Rytų Pamarį. Dėl to Vladislovo I Lokietkos prašymu popiežius Jonas XXII iškėlė bylą Ordinui ir 1321 ją laimėjo. Popiežius paskelbė Vladislovą I Lokietką pripažįstantis suvienytos Lenkijos valdovu ir įsakė Ordinui, kad šis grąžintų Rytų Pamario žemes. Ordinas nesutiko, apeliavo į popiežių ir sprendimas buvo pakeistas. Dėl to 1326 prasidėjo Vladislovo I Lokietkos ir Ordino karas dėl Pamario. Stiprindamas savo padėtį Vladislovas I Lokietka susitarė su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Gediminu dėl bendrų karo veiksmų prieš Ordiną. Sutvirtinant susitarimą, Gedimino duktė Aldona ištekinta už Vladislovo I Lokietkos sūnaus Kazimiero. 1326 Gediminas pasiuntė kariuomenės dalinį prieš Brandenburgo kunigaikštį. Kare dėl Rytų Pamario Ordiną rėmė Čekijos karalius Jonas Liuksemburgas, norėjęs iš Vladislovi I Lokietkos atimti Lenkijos karūną. Čekijos karaliaus viršenybę pripažinusi Silezija ir Mazovija pasipriešino Vladislovui I Lokietkai. Pastarasis vėl kreipėsi į popiežių, kuris 1328 Ordiną ekskomunikavo. Pastarasis to nepaisė ir 1329 užėmė Dobrynės žemę, dalį Kujavijos. 1329 Čekijos karalius užėmė Sileziją, talkindamas Ordinui, 1329 surengė žygį į Lietuvą. 1330 Vladislovo I Lokietkos kvietimu Gediminas su kariuomene atvyko į Kulmo sritį bendromis jėgomis pulti Ordino, bet neradęs Vladislovo I Lokietkos kariuomenės grįžo atgal. Vengrų padedamas Vladislovas I Lokietka sumušė Ordino kariuomenę prie Płowco, bet Rytų Pamario ir dalies Kujavijos neatgavo – šios sritys liko Ordinui. Vladislovo I Lokietkos valdymo laikotarpiu buvo padėti pamatai Lenkijos karalystei.

L: Norman D. Dievo žaislas: Lenkijos istorija. t. 1, V., 1998; Rowell S. C. Iš Viduramžių ūkų kylanti Lietuva. Pagonių imperija Rytų ir Vidurio Europoje 1295–1345. V., 2001; Boockmann H. Vokiečių ordinas: dvylika jo istorijos skyrių. V., 2003; Urban W. Kryžiaus karas Žemaitijoje. V., 2005.