viesulas

vesulas, stiprus nedidelį plotą apimantis oro sūkurys su beveik vertikalia ašimi, susidarantis po audros debesimis. Kyla dėl nepastovios stratifikacijos apatiniuose atmosferos sluoksniuose. Viesulas dažniausiai pasitaiko virš jūros. Dažnai atrodo kaip iš žemo kamuolinio liūtinio debesies nusileidęs piltuvas, straublys ar stulpas, skersmuo – iki kelių šimtų metrų, slinkimo greitis 10–20 m/s. Viesulo viduje oras sukasi (paprastai prieš laikrodžio rodyklę) 50–100 m/s greičiu; to sūkurio centre oro slėgis labai žemas, todėl susidaro stiprūs kylantys srautai, ir viesulas slinkdamas traukia į save žemes, vandenį, įvairius daiktus, gyvūnus; traukdamasis susuka net metalines sijas, sutrupina storus medžius. Mažojoje Lietuvoje viesulų pasitaikydavo beveik kasmet.