viešbučiai

viẽšbučiai, laikino apgyvendinimo įstaigos. Iki XIX a. šias funkcijas atlikdavo karčemos ir užeigos namai. Čia buvo galima pavalgyti, įsigyti tam tikrų daiktų, sudaryti sandorį, pernakvoti ir pasilinksminti. Ilgainiui nuo jų atsiskyrė restoranai ir kitos maitinimo įstaigos. Viešbučių poreikis priklausė nuo keliautojų srauto, kuris padidėjo dėl prekybinių ryšių tarp miestų, pašto karietomis pradėjus vežioti keleivius, padaugėjus pasiturinčių keliautojų, galėjusių įpirkti geresnes paslaugas. XIX a. pradžioje sparčiai klostėsi turizmas, svečiai pageidavo gerų poilsio ir aptarnavimo sąlygų. 1874 Klaipėdoje fiksuoti 157 mokesčius mokėję karčemininkai, XX a. pradžioje dėl konkurencijos kai kurie jų savo karčemas pertvarkė į maitinimo įstaigas arba viešbučius. Klaipėdoje tuo laikotarpiu veikė 10 viešbučių (Viktorija, Auksinis liūtas, Auksinė žvaigždė). Nuo XX a. pradžios viešbučių konkurencija skatino savireprezentaciją, puošnumą, aptarnavimo gerinimą. Viešbučiuose daugėjo kambarių skaičius, pardėtos siūlyti įvairios pramogos (kėgliai ir kiti žaidimai). Tarpukariu Rytprūsiuose kiekviename didesniame miestelyje buvo iki kelių viešbučių. Daug jų buvo pajūrio kurortuose, pvz. Krante buvo 30, Rūsiuose – 34 viešbučiai ir svečių namai, Karaliaučiuje – 54. Apskrities centruose jų buvo mažiau (pvz. Įsrutyje 11, Gumbinėje 9). Sezono metu viešbučio kambarys be vonios kainavo 1–5,75 markės, ne sezono metu daugelis jų neveikė, veikiantieji kainavo 1–3,5 markės. Viešbutyje buvo galima papusryčiauti (pusryčių kaina 0,60–1,35 markės). Kai kuriuose viešbučiuose buvo garažas, centrinis šildymas, liftas, dietinis maistas, sodas ar parkas. Įsruties apskrityje buvo įsikūręs purvo kurortas ir sanatorija.

L: Tatoris J. Šiuolaikinių viešbučių pirmtakai // Statyba ir architektūra 1985, nr. 6; Hotels und Gasthöfe in Ostpreussen. Königsberg, 1938.

Iliustracija: „Viktorijos“ viešbutis Klaipėdoje, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Valbergio viešbutis Bitėnuose, iki 1944 / Iš Birutės Kondratavičiūtės-Ramanauskienės šeimos albumo