Versmininkai, 1

Versminiñkai, 1, Dideji Versminiñkai ir Mažeji Versminiñkai (vok. Groß Wersmeningken, nuo 1938 Großstangenwald, rus. Zaria; Klein Wersmeningken, nuo 1938 Kleinstangenwald), kaimai 14 km į pietvakarius nuo Gumbinės, 6 km į pietvakarius nuo Išdagų, 3,5 km į pietryčius nuo Jučių. Formavosi nuo XVI a. kaip 2 atskiri kaimai: 1557 vietovėje Paschille (ji tapatinama su Mažaisiais Versmininkais) vienam činšininkui buvo užrašyta miško, 1564 joje paminėtas 1 činšininkas. 1590 dokumente jau minėtos 2 vietovės: Wersminiken (priklausė 8 ūbai, 4 margai ir 151,5 rykštės žemės ir buvo dar paskirta 2 ūbai, 9 margai ir 53,5 rykštės miško) ir Klein Werszmenincken (paminėti juose nausėdijoms paskirti 3 ūbai, 3 margai ir 74 rykštės žemės). 1669 Didžiuosiuose Versmininkuose išduota privilegija Kulmo teisėmis valdomai karčemai. Po 1709–1711 maro Mažuosius Versmininkus apgyvendino kolonistai iš Šveicarijos: 1736 juose minėtos 4 šveicarų valstiečių šeimos; Didžiuosiuose Versmininkuose 1736 buvo 3 vokiškai ir 11 lietuviškai kalbančių valstiečių šeimos. 1785 Groß Werschmeningken buvo Įsruties apskrities Gaudiškiemio valsčiaus padidinto činšo kaimas su 23 ugniakurais; Klein Werschmeningken – šveicarų kolonija su 6 ugniakurais. XIX a. abu kaimai virto atskiromis kaimo bendruomenėmis, kurios nuo 1874 priklausė Gumbinės apskrities Jučių valsčiui. Didžiuosiuose Versmininkuose 1852 buvo 286 gyventojai, 1905 – 36 gyvenamieji namai, 222 gyventojai (visi vokiečiai), 1910 – 230, 1933 – 249, 1939 – 222 gyventojai; Mažuosiuose Versmininkuose 1852 buvo 124 gyventojai, 1905 – 20 gyvenamųjų namų, 93 gyventojai (visi vokiečiai), 1910 – 95, 1933 – 97, 1939 – 90 gyventojų. Priklausė Nemerkiemio, nuo 1633 – Išdagų parapijai.

Vasilijus Safronovas