Vėluvos apskritis
Vluvos apskrits (vok. Kreis Wehlau), Rytų Prūsijos provincijos Karaliaučiaus apygardos administracinis-teritorinis vienetas. Įsteigta 1818 II 1 iš šių bažnytinių parapijų teritorijų: Galdės, Groß Engelau, Gryneitės, Krimyčių, Paterswaldės, Pėterkaimių, Plyviškės, Starkenbergo, Tepliavos, Vėluvos; 1819 IV 1 prie Vėluvos apskrities prijungta Alnos parapijos teritorija (atskyrus ją nuo Friedlando apskrities). 1825 Vėluvos apskrityje buvo 3 savivaldūs miestai, 92 bajoriškieji dvarai ir palivarkai, 5 išnuomojami domenų palivarkai, 594 laisvai, paveldimojo činšo arba paveldimosios nuomos teise, valdomi ūkiai, 584 valstiečių ūkiai, 393 sodininkų ir mažažemės valdos. 1905 Vėluvos apskritis apėmė 1062,89 km2 teritoriją, kurioje buvo 3 miestai (Alna, Tepliava, Vėluva), 120 kaimo bendruomenių ir 91 dvaro apygarda; Vėluvos apskritis tuo metu buvo suskirstyta į 39 valsčius: Bieberswaldės, Bunzlaukių, Bürgersdorfo, Druskių, Friedrichsdorfo, Galdės, Gauladų girininkijos, Genšlaukių, Forst Greibeno, Gryneitės, Groß Allendorfo, Groß Engelau, Groß Fritschieneno, Grünlindės, Imptų girininkijos, Ysravejų, Kabikaimio, Kauklaukių, Kleinhofo, Koppershageno, Krimyčių, Leipos girininkijos, Mažųjų Nuvirų, Neumühlio, Pamaudų, Pamedijų, Papušynų, Parnėnų, Paterswaldės, Plaueno, Plyviškės, Rukelkaimio, Sandyčių, Skiravos, Starkenbergo, Toplaukio, Trimavos, Veidlaukių, Visinčios. 1819 Vėluvos apsktities teritorijoje gyveno 29 521, 1831 – 35 557, 1871 – 48 064, 1885 – 50 102, 1890 – 48 556 (274 katalikai, 181 žydas), 1895 – 48 200, 1900 – 46 314, 1905 – 46 774 (535 katalikai, 129 žydai, 81 lietuvis), 1910 – 47 179, 1925 – 46 925 (597 katalikai, 135 žydai), 1933 – 47 643, 1939 – 49 127 gyventojai. Nuo 1939 I 1 vadinta kaimiškąja Vėluvos apskritimi (Landkreis Wehlau). 1945 jai priklausė 3 miestai, 112 bendruomenių ir 3 girininkijos dvaro apygardos. 1945–1946 visa Vėluvos apskrities teritorija pateko į Kaliningrado srities ribas.
Vasilijus Safronovas
Iliustracija: Lietuviško stiliaus namas Vėluvos apskrityje / Iš knygos „Prūsų Lietuva“, t. IV, 1968
Iliustracija: Alnos ir Priegliaus santaka prie Vėluvos, iki 1944 / Iš MLEA