Vėluvos apskrities gyvenviečių pavadinimai ir jų kilmė

Vluvos apskritiẽs gyvénviečių pavadnimai ir jų kilm. Jų sąraše pažymėta: *1938 nacių pakeisti vokiškesniais vardais; metai – pirmą kartą paminėti šaltiniuose; skliausteliuose nurodyta vietovardžio kilmė. Alna (upė Alna); *Ašlaukiai < Aslaukiai, Skiravos parapija (prūs. pavardė Asse + prūs. liet. lauks) Asselawken 1405; *Aukštupėnai, Galdės parapija (upė Aukštupė) liet. įkurti; *Balceriškiai, Gryneitės parapija (pavardė Balceris + -iškiai) 1680; *Bartai, Krimyčių parapija (pavardė prūs. Bartho, liet. Bartas ar iš bartas); Bėlaukiai, Krimyčių parapija (asmenvardis Bėl + laukas) 1387; Bergytai, Gryneitės parapija (pavardė Bergis, -as); Bijotai, Krimyčių parapija (prūs. pavardė Byothe, liet. Bijotas) Byotah 1360; Budlaukiai, Skiravos parapija (pavardė Buda(s) + laukas) 1673; Bunzlaukiai, Skiravos parapija (prūs. pavardė Bunse + prūs. laucks), Bonzelake 1450; Daitmyčiai, Alnos parapija (Dait-, Deit-), Doythimiten 1338; Damarava, Vėluvos parapija (plg. pavardė Damars), Damerawe 1286; Druskiai, Skiravos parapija (: pavardė Druskius), Drusken 1584; Galdė, bažnytkaimis (upė Galdė); Garbininkai, Galdės parapija (prūs. garbis „kalnai“), Garbeninken 1479; Gauladai, Starkenbergo parapija (pavardė Gauladas), Gawladen 1353; Genšlaukiai (pavardė Genšė + laukas), Genszlacken 1562; Gryneitė (gret. lytis Gruinova), bažnytkaimis (Gryn- + -eitė); Gudlaukiai (asmenvardis Gud- + laukas) 1693; Gundava, Alnos parapija (prūs. asmenvardis Gunde + -ava), Gundow 1326; Yliškiai arba Iliškiai, Plyviškės parapija (upė Ilija + -iškiai), Ilisken 1405; Imptai (prūs. asmenvardis Impt-in, liet. Imt-as), Impten 1385; Irglaukiai < Jurglaukiai (asmenvardis Jurge + laukas) 1349; Isravejos arba Ysravejos, Alnos parapija (upė Įsra + prūs. wayos „pievos“), Isarwayn 1379; Juodeikiai, Skiravos parapija (pavardė Juodeikis) 1350; Kabikaimis, Starkenbergo parapija (prūs. asmenvardis Kabe + prūs. kaimis), Kabecaym 1388; Kalėnai, Plyviškės parapija (prūs. asmenvardis Cale + -ėnai), Colėnen 1384; Kauklaukiai, Plyviškės parapija (liet. kaukas + laukas), Kaukellauke 1394; *Kaverninkai, Plyviškės parapija (plg. kaverna „kas eina krypuodamas“); Keiviai, Galdės parapija (prūs. kaywe „kumelė“, liet. keivė „prastas arklys“) Keiwen 1490; *Kekoriškiai (pavardė Kekoris, -ius + -iškiai); *Kerulaičiai, Skiravos parapija (liet. pavardė Kerulaitis); Kiauteriai, Alna (prūs. kiauteris „balandis“), Koytheris 1301; Kiečiai, Gryneitės parapija (prūs. pavardė Keitė) Kecthene 1392; Klinglaukiai, Skiravos parapija (pavardė Klinga) 1670; Krimyčiai (Krim- plg. liet. krimita „kas įkyrus“) Crymitten 1421; Kudynai, Tepliavos parapija (prūs. asmenvardis Kudin), Kodyn 1319; Kurtmedynai, Alna (prūs. kurt-+ prūs. med-) Curtmed 1326; *Lapiškiai, Skiravos parapija (pavardė Lapas + -iškiai) 1670; Leipa, Gryneitės parapija (prūs. leip-o „liepa“ ar pavardė Leip-as) Laypo 1330; *Liepkojai, Skiravos parapija (pavardė Liepkojis) 1670; Linkėnai, Tepliavos parapija (prūs. pavardė Lynkė, liet. Linka) Lynkayn 1311; Liškava, Pamaudai (prūs. liscia „stovykla“), Lyskow 1397; Lūšynai, Alnos parapija (prūs. liet. lūšis), Lusine 1401; Magučiai, Tepliavos parapija (asmenvardis Magutis), Magutten 1399; *Migužiai (pavardė Migužis), Migusin 1391; Motarai, Tepliavos parapija, Motern 1361; *Muplaukiai, Skiravos parapija (?+laukas) 1673; Nuligava, Toplaukio parapija (prūs. asmenvardis Nalige), Noligowo 1240; Naukelis, Damaravos parapija (?pavardė Naukelis ar iš naujas + kelias); Naunynai, Tepliavos parapija (prūs. asmenvardis Nawne), Nawenynen 1405; Nėna (upė Nėna), Nene 1376; *Opšrininkai, Vėluvos parapija (liet. opšrininkas „kas gaudo ir lupa opšrus“); Padevyčiai, Pamedijai (prūs. pa- + Dewit-), Podewit 1464; Pagirmiai, Tepliavos parapija (pa- + girm- plg. prūs. vietovardis Girme); Pamaudai, Tepliavos parapija (upė Maud-tė ar asmenvardis prūs. Pamaude); Pomauden 1396; *Papušynai, Skiravos parapija (vietovardis Pušynai arba papušynas) 1667; Parnėnai, Plyviškės parapija (pa- + upėvardis Nėna) Pernen 1258; Patoliai, Krimyčių parapija (prūs. Patolo), Ptollen 1465; Pelkininkai, Plyviškės parapija (pelininkas), Pelkeninken 1670; Perkaistai, Galdės parapija (plg. liet. per-kaisti), Perkaysten 1438; Pesliai, Skiravos parapija (pavardė Peslys) 1682; Pėterkaimiai, bažnytkaimis Ankst. Sūduva 1348; Petkūnai, Skiravos parapija (pavardė Petkūnas) 1670; Piniava, Vėluvos parapija (prūs. asmenvardis Pinno, plg. dar latvių penava „klanas“); Plyviškė, bažnytkaimis (pavardė Plyviškis), Pliwisken 1384; Plmpai, Skiravos (plg. pavardė Pliumpa); Polava, Alnos parapija (plg. liet. pala „bala“), Polawen 1357; Prieglinė, Tepliavos parapija (upė Prieglius); Proginė, Alnos parapija (proga „spraga“+ -inė) Progin 1405; Puniava, Plyviškės parapija (plg. pavardė Punia, -is, upė Punelė), Punnow 1394; Pupainiai, Krimyčių parapija (plg. pavardė Pupis, kaimas Pupėnai, Kelmė); Pupkaimiai, Vėluvos parapija (pavardė Pupis + kaimas), Pupcaym 1374; *Pušynai, Skiravos parapija (pavardė Pušynas arba liet. pušynas) 1682; Rainlaukiai, Damarava (pavardė Rainis + laukas, plg. prūs. Raynkaym) 1645; Ringlaukiai, Damaravos parapija (pavardė Ringis) 1645; Ripkaimis, Vėluvos parapija (prūs. asmenvardis Rippe), Rippekaymen 1343; Romava, Tepliavos parapija (romovė); Rudiniai, Alnos parapija (Rūdiniai, rūdinis), Rudden 1405; Rukelkaimis (prūs. asmenvardis Rukals), Ruklikaym 1425; Rupynė, Tepliavos parapija (prūs. asmenvardis Ruppe), Ruppynen 1355; Rūsininkai, Krimyčių parapija (prūs. pavardė Rusenig), Russenig 1352; Sandyčiai, Vėluvos parapija (prūs. asmenvardis Sande, liet. Sanda), Sandithen 1405; Skabarai, Tepliavos parapija (plg. prūs. asv. Skoberz, liet. skabrus „vikrus“) Skobern 1297; Skaldai, Tepliavos parapija (plg. liet. pavardė Skald-ynas), Scalden 1470; Skalviai, Krimyčių parapija (skalvis ir pavardė Skalvis), Schalwen 1470; Sketerytė, -aičiai, Alnos parapija (plg. pavardė Sketeris), Sketeriten 1401; Skirava, bažnytkaimis (prūs. asmenvardis Skyre, liet. Skirius), Skyrow 1405; Sprindlaukiai, Gryneitė (pavardė Sprindys) 1680; Stampelkiai, Tepliavos parapija (liet. stam(b)us + pelkė) 1684; Stobingiai, Tepliavos parapija (prūs. stabis „akmuo“, plg. prūs. pavardė Stabingis), Stabingen 1343; Suopynai, Tepliavos parapija (plg. liet. suopa „plepys“, suopynė), Sowpin 1311; Šyvenava, Tepliavos parapija (pavardė Šyvis), Sibemow 1317; *Teršė, Tepliavos parapija (plg. liet. taršti „teršti“); Tepliava, miestas (sen. Tapiava, plg. vok. Tapiau, prūs. Tape, liet. tapoti „klampoti“), Tapiow 1255; Tiltininkai, Plyviškės parapija (plg. liet. pavardė Tiltininkas), Tiltenikin 1389; Toplaukiai, bažnytkaimis (plg. liet. tapoti „klampoti“), Tapelawke 1388; Trimava, Alnos parapija (plg. liet. pavardė Trim-aitis, trimti), Tremow 1348; *Ūdrabaliai, Tepliavos parapija (upė Udra + bala) 1684; Upiai, Vėluvos parapija (liet. upė), Uppin 1361; *Užjauriai, Skiravos parapija (liet. už- + jaura „klampynė“) 1682; *Vangininkai, Plyviškės parapija (prūs. vanag-) 1670; Varnynai, Plyviškės parapija (pavardė Varna, liet. varnas), Warnye 1341; Veidlaukiai, Skiravos parapija (pavardė Veida, -ė + laukas); Vėluva, miestas (liet. vėlės „mirusiųjų dvasios“, pavardė Vėlius), Velowe 1258; Visininiai arba Visinčia, Tepliavos parapija (vietovardis vok. Weißen, vis-, veis- „suktis, tekėti“), Wysinze 1343; Smalininkai, bažnytkaimis (liet. smalininkas); Sodėnai (pavardė Sodis,-ys + -ėnai); *Žiurkininkai, Skiravos parapija (pavardė Žiurkus). Iš viso apskrityje buvo 109 gyvenvietės lietuviškais pavadinimais.

a) asmenvardinės (pavardinės) kilmės gyvenviečių pavadinimai. Jie liudija, kad visų kaimų įkūrėjai tame krašte gyvenę ar kilę lietuvininkai. Balceriškiai (: pavardė Balceris), Bėgitai (: pavardė Bėgis), Brandlaukiai (: pavardė Brandys), Budlaukiai (: pavardė Buda(s), Druskiai (: pavardė Druskius), Gauladai (: pavardė Gaulados), Genšlaukiai (: pavardė Genšė), Gudlaukiai (: pavardė Gudas), Kekoriškiai (: pavardė Kekoris), Keruliškiai (: pavardė Kerulaitis), Klinglaukiai (: pavardė Klinga), Lepiškiai (: pavardė Lapas), Liepkojai (: pavardė Liepkojis), Magučiai (: pavardė Magutis), Naukelis (: pavardė Naukelis), Plyviškė (: pavardė Plyviškis), Plumpai (: pavardė Pliumpa), Punrava (: pavardė Punia), Pupainiai (: pavardė Pupis), Pupkaimiai (: pavardė Pupis), Pušynai (: pavardė Pušynas), Rainlaukiai (: pavardė Rainys), Ringlaukiai (: pavardė Ringys), Sprindlaukiai (: pavardė Sprindys), Tiltininkai (: pavardė Tiltininkas), Trimava (: pavardė Trimaitis), Veidlaukiai (: pavardė Veida), Žiurkininkai (: pavardė Žiurkus). Iš prūsų asmenvardžių kilę gyvenviečių pavadinimai: Ašlaukiai (: prūs. asmenvardis Asse), Bijotai (: prūs. asmenvardis Byothe), Bunzlaukiai (: prūs. asmenvardis Bunse), Daitinyčiai (: prūs. asmenvardis Dait-, Deit-), Gundava (: prūs. asmenvardis Gunde), Imptai (: prūs. asmenvardis Imptin), Juodeikiai (: prūs. asmenvardis Jodeyko), Kabikaimis (: prūs. asmenvardis Kabe), Kalėnai (: prūs. asmenvardis Cale), Kiečiai (: prūs. asmenvardis Keite), Kudynai (: prūs. asmenvardis Kudin), Linkėnai (: prūs. asmenvardis Lynka), Naligava (: prūs. asmenvardis Nalige), Naunynai (: prūs. asmenvardis Nawne), Piniava (: prūs. asmenvardis Pinno), Rukelkaimis (: prūs. pavardė Rukals), Rupynė (: prūs. pavardė Ruppe), Rusininkai (: prūs. pavardė Russenig), Sandyčiai (: prūs. pavardė Sande, liet. Sanda), Skabarai (: prūs. pavardė Skobera), Sketeryčiai (: prūs. pavardė Sketeris), Stabingiai (: prūs. asmenvardis Stabingis ar stabingis „akmuo“), Vėluva (: prūs. asmenvardis Wele (Vėluvos apyl.).

b) vandenvardinės kilmės gyvenviečių pavadinimai. Juose paliudytos beveik visos apskrities upės: Alna (upė Alna, Priegliaus kairysis intakas); Auka (Auka, Aukupė); Aukštupėnai (Aukštupė); Galdė (Galdė, Priegliaus kairysis intakas, Deimės kairysis intakas); Iliškiai (Ilija, Priegliaus dešinysis intakas); Isravejos (Isra, Priegliaus dešinysis intakas); Nėna, (Nėna, Priegliaus dešinysis intakas); Pamaudai (Maudytė, Priegliaus dešinysis intakas); Parnėnai (Nėna, Priegliaus dešinysis intakas); Polava (pala „bala“); Prieglinė (Prieglius, Aismarių intakas); Ūdrabaliai (Ūdra, Dunavos intakas); Upiai (liet. upė); Užjauriai (jaura „klampynė“). Vandenvardžių kilmės pavadinimai Alna, Įsra ar Prieglius sukurti indoeuropiečių laikais, t. y. 2–3 tūkst. metų senumo. Kiti Galdė, Nėna, Ūdra yra vėlesni. Deimės ar Deimenos upės pavadinimas atsispindi vokiškame variante Deimenhöh, Deimetal, Deimemüde. Jie sietini su Kuršių marių intaku Deime, Deimena.

c) gyvenviečių pavadinimai iš bendrinių žodžių. Jų nedaug. Visi susiję su aplinka: Kauklaukiai (kaukas + laukas); Kaverninkai (liet. kaverna „kas eina krypuodamas); Lūšynai (lūšis); Opšrininkai (opšrininkas „kas gaudo ar lupa opšrus“); Pelkininkai (pelkininkas); Perkaistai (perkaisti); Polava (liet. pala „bala“); Proginė (proga „spraga“); Pušynai (pušynas); Romova (romovė); Rūdiniai (rūdinis); Stampelkiai (stambus + pelkė); Suopynė (liet. suopa „plepys“); Taršė (taršyti, taršė); Upiai (upė); Užjauriai (už + jaura „klampynė“); Varnynai (varnynė). Iš prūsų bendrinių žodžių: Garbininkai (prūs. garbis „kalnas“); Keiviai (prūs. kaywe „kumelė“); Kiauteriai (prūs. kiauteris „balandis“); Kurtmedynai (prūs. kur- „šilas“+ median „miškas“); Leipa (prūs. leipo „liepa“); Liškava (prūs. liscis „stovykla“); Lūšynai (prūs. liet. lūšis); Motarai (prūs. mot-, gr. Matharos „drėgna vieta“); Padevyčiai (prūs. Dewitte „miškas“); Patoliai (prūs. Patolo „dievaitis“); Vangininkai (prūs. vang-).

Glaustai galima teigti, kad Vėluvos apskrities gyvenviečių kūrimosi metu vyravo prūsiškas elementas, t. y. prūsų genčių palikuonių iš Nadruvos, Sūduvos ir Sembos. Ryškūs lietuvių ateivių pėdsakai nuo XIII–XIV a. su vis didėjančiu skaičiumi nuo XV a. Lietuvininkai ėmė vyrauti kai kuriuose valsčiuose bei Plyviškės, Pėterkaimių, Toplaukių ir Skirvos parapijose.

Vilius Pėteraitis

Iliustracija: Vėluvos apskrities gyvenvietės