Mažosios Lietuvos
enciklopedija

vėjų vardai

pajūrio ir pamario gyventojų sugalvoti vardai skirtingų krypčių ir stiprumo vėjams vadinti.

vjų varda, pajūrio ir pamario gyventojų sugalvoti vardai skirtingų krypčių ir stiprumo vėjams vadinti. Jie skyrėsi Baltijos pajūryje bei Kuršių marių rytinėje pakrantėje. Pamario žvejai vakarų vėją vadino mariniu, šiaurvakarinį – vakaryne, šiaurinį – šiaure, šiaurrytinį – aušriniu, rytinį – žeminiu, pietrytinį – ožiniu, pietinį – peitviu, pietvakarinį – pilviniu. Ožiniui pučiant iš rytų pusės, jis vadintas trumpuoju ožiniu, pasisukus į pietus – ilguoju ožiniu. Pajūrio žvejai vakarų vėją vadino jūriniu, šiaurvakarinį – sominiu, šiaurinį – žiemeliu, šiaurrytinį – audeniu, auštriniu, aušriniu, rytinį – žeminiu, pietrytinį – ožiniu, pietinį – launagiu, pietvakarinį – šakšiniu, aulaukiu. Taip vėjus vadinę ir kopininkai. Būta gintarinio vėjo. Jo sukeltos bangos išmesdavo į krantą gintaro gabalėlių. Jūrinis brizas, pučiantis vakarais nuo jūros, vadintas puvėsiumi, rugiu; vos juntamas vėjelis – plendra. Kintiškiai žvejai (ėmus kilti vėjui) sakydavę vėjas čiūkšta, lauke jau čiūkšta, o vėjuotą metą vadino čiūkšta. Vėjui įsismarkavus sakydavo: Jūroj gera vėjo karta, o krašte tylu. Gūsingą vėją praminė atsiūba. Smarkius vėjo gūsius vadino svylomis, pungliais, lietaus šuorus su lietumi – stariais (stariuoti – pūsti šuoringam vėjui), staigius, greitai praeinančius vėjo gūsius – vėlingiais, labai smarkų vėją – vėtra, galingą vėjo sūkurį – viesulu. Kai kur stiprius vėjo gūsius vadino umaru. Štormas buvo audra. Audringą metų laikotarpį žvejai vadino audrotimi. Pietų šiltas vėjas – minkštas vėjas, šaltas – atšiaurus. Vėjui slopstant sakydavo vėjas gursta, rimsta – pagursta. Nuščiuvus vėjui stodavo ramuma, tyka, tyla. Priešais valtį pučiantį vėją vadino statiniu, priešiniu, išilginiu vėju, priešvėju. Šoninis vėjas pūsdavęs iš vienos ar kitos valties pusės. Būta drumsto (nepastovios krypties), šmaižiaus (aštraus) vėjo. Pučiant smarkiam vėjui tekdavo suraukti (suraboti) burę, todėl toks vėjas pramintas rabantų vėju.

L: Gudelis V. Lietuvos įjūris ir pajūris. V., 1998; Kiseliūnaitė D. Vėjų pavadinimai Lietuvos pajūryje ir pamaryje // Lietuviai ir lietuvininkai. Klaipėda, 2001.

Iliustracija: Vėjų vardai / Iš Aloyzo Každailio knygos „Laivai ir jūrininkai“, 1981