Vazgava

Vazgava (vok. Wosegau, rus. Višnevoje), dvaras Semboje, netoli Baltijos jūros, Brastos upelio dešiniajame krante, 25 km į šiaurę nuo Karaliaučiaus, 5,5 km į šiaurės vakarus nuo Labotos, 1 km į pietus nuo Kranto. 1331 paminėtas kaip Wosgow, 1429 Wossegawe. 1449 Kryžiuočių ordino vyriausiasis maršalas suteikė Hansui Koppersmedui iš Vazgavos žvejybos Kuršių mariose teisę ir teisę naudotis Šarkuvos mišku. 1515 paminėta pavadinimo forma Wuskaw. 1540 Fischhauseno valsčiaus Labotos seniūnijai priklausiusioje vietovėje minėti 9 mokesčių mokėtojai, tarp jų 2 karčemninkai. 1785 buvo Žiokų apskrities, Fischhauseno valsčiaus bajoriškasis palivarkas su 10 ugniakurų, priklausęs Bildavos bajoriškajam dvarui. 1831 palivarko teritorijoje minėta: 5 valstiečių ūkiai, 1 sodininko valda, 15 samdinių ir 156 gyventojai, 1852 – 167 gyventojai. XIX a. viduryje palivarkui suteiktas riteriškojo dvaro statusas; 8 dešimtmetyje dvaras turėjo 517,79 ha žemės, jis vis dar priklausė Bildavos savininkų Tortilowitzų von Batocki-Friebių valdoms. Vazgavos dvare paskutinius gyvenimo metus praleido ir 1944 mirė Adolfas Tortilowiczius von Batocki-Friebė (1914 X–1916 ir 1918 I–1919 VI Rytų Prūsijos provincijos oberprezidentas). Dvaro pagrindu suformuota Vazgavos dvaro apygarda, kuri nuo 1874 sudarė naujai įsteigtą Fischhauseno apskrities Vazgavos valsčių. 1896 apskrities valdžia patvirtino, kad Vazgavos dvaro apygardą sudaro šios Batockių valdos: Nuskern, Vikiava, Viskiautai ir Vazgava kartu su plytine ir mokykla; tais pačiais metais prijungta valda Cranzkrug. 1905 dvaro apygardoje buvo 19 gyvenamųjų namų, 405 gyventojai (8 katalikai), 1910 – 456 gyventojai. 1929 dvaro apygardai priklausęs Nuskern palivarkas prijungtas prie sustambintos Labotos kaimo bendruomenės, likusi apygardos dalis kartu su Vikiava ir Viskiautais prijungta prie Kranto bendruomenės. 1930 panaikintas Vazgavos valsčius (po to priklausė Kranto valsčiui). 1932 Vazgavos kaimo bendruomenė, susidedanti iš 3 dalių – Vikiavos, Viskiautų ir Vazgavos – vėl atkurta. 1933 joje buvo 327, 1939 – 432 gyventojai. Priklausė Labotos, nuo 1877 – Kranto parapijai, 1939–1945 – Sembos apskričiai.

Vasilijus Safronovas