Varnininkai

Várnininkai (vok. Groß Warningken, nuo 1938 Steinkirch, rus. Zabolotnoje; Klein Warningken, nuo 1938 Seidlershöhe), kaimai 10 km į šiaurės rytus nuo Gumbinės, 7–9 km į pietryčius nuo Pilkalnio. 1650 paminėtas kaimas Warnincken, 1735 jau minėti 2 kaimai – Didieji Varnininkai (Groß Warninken) ir Mažieji Varnininkai (Klein Warninken). Po 1709–1711 maro abu virto iš esmės kolonistų kaimais: 1736 Didžiuosiuose Varnininkuose minėtos 6 zalcburgiečių, 1 valstiečio iš Halberstadto kunigaikštystės, 8 pomeraniečių, 1 magdeburgiečio, 1 lietuviškai kalbanti šeima; Mažuosiuose Varnininkuose tuo metu buvo 7 zalcburgiečių, 1 heseniečio, 2 valstiečių iš Halberstadto kunigaikštystės, 2 iš Frankų hercogystės, 1 iš Braunschweigo, 2 iš Prūsijos, 2 kulmiškių, 7 lietuviškai kalbančios šeimos. Mažieji Varnininkai kolonizacijos metu tapo didesniu kaimu už Didžiuosius Varnininkus 1785 abu kaimai priklausė Įsruties apskrities Diržkiemio valsčiui, Didieji Varnininkai buvo karališkasis valstiečių kaimas su 26 ugniakurais, Mažieji Varnininkai – mišrusis kaimas su 33 ugniakurais. Tuo metu abu priklausė Pilkalnio parapijai, tačiau 1863 Didžiuosiuose Varnininkuose įsteigtas savarankiškos parapijos centras; ji apėmė dalį vietovių, anksčiau priklausiusių Pilkalnio, Viliūnų, Širvintos, Katniavos, Stalupėnų ir Bildviečių parapijoms (bažnyčia pastatyta 1895). Mažuosiuose Varnininkuose, 1874 įsteigus Pilkalnio apskrities, Varnininkų valsčiaus, iki pat Pirmojo pasaulinio karo rezidavo valsčiaus viršaitis. 1905 Mažųjų Varnininkų kaimo bendruomenėje buvo 47 gyvenamieji namai, 340 gyventojų (2 katalikai, 3 lietuviai), 1910 – 339, 1933 – 290, 1939 – 279 gyventojai; Didžiųjų Varnininkų kaimo bendruomenėje 1905 buvo 28 gyvenamieji namai, 273 gyventojai (visi vokiečiai), 1910 – 308, 1933 – 232, 1939 – 217 gyventojų. Po 1945 abu kaimai išnyko.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Varnininkų bažnyčia, iki 1944 / Iš MLEA