Mažosios Lietuvos
enciklopedija

varliagyviai ir ropliai

Mažojoje Lietuvoje gyvenantys varliagyviai ir ropliai.

varliãgyviai ir roplia. Mažosios Lietuvos žemyninėje dalyje ir Kuršių nerijoje aptinkama 14 varliagyvių (2 uodeguotųjų ir 12 beuodegių) rūšių. Stovinčiuose įšilusiuose vandens telkiniuose, negiliose kūdrose ir Kuršių marių mažose įlankose ties Juodkrante, Kopgalio tvirtovės apsauginiame griovyje veisimosi metu aptinkama paprastųjų tritonų (Triturus vulgaris Linnaeus, 1758). Žemyninės dalies durpynų kūdrose ir karjeruose sugaunami skiauterėtieji tritonai (Triturus cristatus Linnaeus, 1758). Aptikta nendrinių (Bufo calamita Laurenti, 1768), paprastųjų arba pilkųjų (Bufo bufo Laurenti, 1768) ir žaliųjų (Bufo viridis Laurenti, 1768) rupūžių. Rupūžių kūno ilgis siekia 4–12 cm. Jos veiklios tik prieblandoje ir po lietaus, mėgsta žema augalija apaugusias kopas; dažnai randamos soduose, daržo sklypuose, pamiškėse. Kuršių nerijoje, išskyrus Krantą, Rasytę, Nidą ir Juodkrantę, jų negausu. Rupūžės neršia balandžio–gegužės mėn., ikrai ilgose drebutinėse gijose, žiemoja įsiraususios į žemę. Kai kuriais metais Ventės rage ir Nidos apylinkėse netoli tarpkopių valkų, aplinkiniuose pušynuose veisiasi varlės česnakės (Pelobates fuscus Laurenti, 1768). Jos veiklios prieblandoje, žiemoja sausumoje, graužikų urvuose. Jų buožgalviai išauga iki 11 cm ilgio. Žemyninės Mažosios Lietuvos dalies žemapelkių ežerėliuose ir kūdrose kartais aptinkama raudonpilvių kūmučių (Bombina bombina Linnaeus, 1761), jos iki 5 cm ilgio, kūno viršus tamsus, oda rauplėta, apačia su oranžinėmis dėmėmis, išskyros nuodingos. Plačialapių medžių miškuose, parkuose prie stovinčių vandenų sugaunama europinių medvarlių (Hyla arborea Linnaeus, 1758); jos būna iki 6 cm ilgio, pasižymi gebėjimu laipioti žolių, krūmų ir medžių stiebais bei lapais. Pievose, mažai sukultūrintose gyvenvietėse netoli stovinčių vandenų, Juodkrantėje ir Krante daug rusvųjų arba pievinių (Rana temporaria Linnaeus, 1758) ir smailiasnukių (Rana arvalis Nilsson, 1842) varlių (ilgis 4–8 cm, neršia toli nuo gyvenamųjų vietų balandžio mėn. II pusėje didelėmis santalkomis, ikrai sulipę į kurkulus). Kitur dėl neršto vietų stokos jų yra mažai. Žaliųjų varlių grupei priskirtinos 3 rūšys: ežerinė (Rana ridibunda Pallas, 1771), didžioji kūdrinė (Rana esculenta Linnaeus, 1758), mažoji kūdrinė (Rana lessonae Camerano, 1882). Gyvena gėluose tekančiuose ir stovinčiuose vandenyse Nemuno žemupyje, upių ir ežerų pakrantėse, Kuršių marių baseine. Minta vabzdžiais, moliuskais, voragyviais, rečiau stambesniu grobiu. Varlės ir rupūžės yra daugelio paukščių (garnių, baltųjų gandrų) ir žinduolių (lapių, kiaunių, ūdrų) maistas.

Iš roplių aptinkamos 6 (kai kuriais duomenimis – 7) rūšys. Vikrusis driežas (Lacerta agilis Linnaeus, 1758; iki 15 cm ilgio) aptinkamas pavieniui apysausėse gerai saulės įšildomose vietose, pamiškėse, Kuršių nerijos palvėje. Patinai su gelsvai žaliu pagurkliu, patelės pilkos. Poruojasi IV–V mėnesiais, deda kiaušinėlius vasaros I pusėje. Gyvavedis driežas(Zootoca (Lacerta) viviparavon Jacquin, 1787) gyvena aukštapelkių pakraščiuose, drėgnuose miškuose, sausų atvirų vietų vengia. Kuršių nerijoje aptinkamas retai, tik tarpkopinėse valkose. Liepos–rugpjūčio mėn. veda 4–6 driežiukus. Daug jų sugauna valkataujančios katės ir šunys. Gluodenas (Anguis fragilis Linnaeus, 1758) kartais aptinkamas palvėse, žemyninėje dalyje – ant takelių. Šildosi po nupjauta žole, kelmais, medžio šakų krūvomis. Veiklus kovo viduryje–rugsėjo pabaigoje. Paprastasis arba geltonskruostis žaltys (Natrix natrix Linnaeus, 1758) aptinkamas prie vandens telkinių žemyninėje Mažosios Lietuvos dalyje, aplink Kuršių marias, Kuršių nerijoje – ties Kopgaliu, Juodkrante, Alksnynėje, Krante. Minta varlėmis. Birželio–liepos mėnesiais mėšlo ir puvenų krūvose deda iki 60,5 mm ilgio baltus kiaušinėlius. Paprastosios angys arba gyvatės marguolės (Vipera berus Linnaeus, 1758) aptinkamos aukštapelkėse, Aukštumalos pelkėje, drėgnuose miškuose; Kuršių nerijoje neaptiktos. Iš vienos vietos į kitą jas labai retai perneša gandrai, atsitiktinai atplukdomos valtimis su šienu. Liepos mėn. atsiveda iki 16 gyvačiukų. Žemapelkėse ir balose dabartinėje Kaliningrado srityje buvo aptinkami baliniai vėžliai (Emys orbicularis Linnaeus, 1758). XX a. 2–3 dešimtmečiais gamtininkai vykdė jų paieškas. Sukultūrinus šlapvietes, didžiojoje dalyje Mažosios Lietuvos pelkių varliagyviai ir ropliai išnyko.

L: Le Roi O. Reptilien und Amphibien der Kurischen Nehrung // Journal f. Ornithologie, H. 51, 1903; Lühe M. Die neue Funden über die Schildkröte in den Samland // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg. Königsberg, Bd. 49, H. II, 1908; Pagast F. Über die Lurche und Kriechtierfauna Ostpreußens // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg. Königsberg, Bd. 27, H 1, 1941.

Egidijus Bacevičius

Iliustracija: Varlė