Vangininkai, 4

Vangininkai, 4 (vok. Wangnicken, rus. Zaozerje), 6 km į rytus nuo Karaliaučiaus, 6 km į pietus nuo Neuhauseno, 4 km į pietvakarius nuo Bulytės. 1322 minėta kaip Wangeniken, 1331 Wangnykin. 1540 Neuhauseno valsčiaus mokesčių mokėtojų sąraše vietovėje Wangenicken minėti 4 paveldimų valdų savininkai. 1785 Žiokų apskrities Neuhauseno valsčiuje Wangnicken arba Wagnicken vardu vadinta: bajoriškasis dvaras su 4 ugniakurais ir kulmiškasis dvaras su 2 ugniakurais, priklausęs Karaliaučiaus universitetui. 1831 abiejuose minėti 38 gyventojai ir 5 samdiniai. Iš jų XIX a. suformuotos atitinkamai dvaro apygarda Adlig Wangnicken ir viensėdis Köllmisch Wangnicken. Pastarasis 1886 prijungtas prie dvaro apygardos, kuri vėliau buvo reorganizuota į Karaliaučiaus kaimiškosios apskrities Bulytės valsčiaus kaimo bendruomenę Wangnicken. 1905 joje buvo 4 gyvenamieji namai, 30 gyventojų (visi vokiečiai), 1910 – 34 gyventojai. 1913–1914 kaimo bendruomenės teritorija, padalyta į 56 dalis, išparceliuota: 14 dalių prijungta prie Rodmannshöfeno dvaro apygardos, 1 dalis – prie Lapsavos dvaro apygardos, 41 dalis – prie Prūsų Arnavos dvaro apygardos. Priklausė Neuhauseno parapijai.

Vasilijus Safronovas