Ungura

Ungurà, Angrapė, Ungurė, Ungerupė, Unguriškė (vok. Angerapp, 1938 Aalfluss, lenk. Węgorapa, rus. Angrapa), Prūsos ir Mažosios Lietuvos upė, Priegliaus kairioji šaka. Ilgis 133 km, baseino plotas 3639 km². Prūsai prie Unguros buvo įrengę gynybos nuo kryžiuočių liniją. Minėta 1326 Wangrapia, 1433 Wangrappe, 1576 Angerap. Išteka iš Mauro ežero, prie Unguros miesto. Teka į šiaurės rytus, žemupyje – į šiaurės vakarus, pro Ungurą, Medūniškius, Darkiemį, Nemerkiemį, Subačiūnus, Išdagus, Įsrutį. Žemupyje Ungura kerta Karaliaučiaus–Eitkūnų geležinkelį. Ties Įsruties miestu susilieja su Įsra į Prieglių. Intakai: Geldapė (dšešinysis), Šaltinė (kairysis), Vyka (dešinysis), Gaudiška (kairysis), Pisa (dešinysis), Meškupė (kairysis). Iš jų vandeningiausi Pisa ir Geldapė. Baseinas asimetriškas, nusidriekęs iš pietų į šiaurę, pietuose siekia Baltijos aukštumas, šiaurėje pereina į Priegliaus žemumą. Baseine telkšo dalis didžiųjų Mozūrijos ežerų. Slėnis aukštupyje iki 200 m pločio, šlaitai statūs, 3–12 m aukščio. Vidurupyje ir žemupyje slėnio plotis 300–400 m, šlaitai iki 20–30 m aukščio. Vaga vingiuota, nuo Mauro ežero iki Unguros miesto ir nuo Geldapės žiočių iki Medūniškių reguliuota, plotis 20–47 m, gylis 1,2–2,5 m. Vidutinis nuolydis 0,80 m/km. Srovės greitis 0,3–0,5 m/s. Vidutinis debitas ties Unguros miestu 3,81 m³/s, prie žiočių – 23,8 m³/s. Vandens lygio svyravimo metinė amplitudė 0,7–3 m. Yra 3 vandens matavimo stotys, iš jų seniausia – Išdagų (įsteigta 1894). Nuo Įsruties miesto iki žiočių upė laivuojama. Upėvardžio išplėstinė ang- šaknis sietina su lietuvių ang-ytis – rangytis, prūsų ang-urgis – ungurys ir su pridėtiniu -v-, plg. lietuvių vang-r-us, ving-r-us.

Algirdas Rainys

Vilius Pėteraitis

Iliustracija: Unguros upė, XX a. pradžia / Iš MLEA

Iliustracija: Unguros upė žiemą, 2003 / Iš MLEA