Ungura
Ungurà, Angrapė, Ungurė, Ungerupė, Unguriškė (vok. Angerapp, 1938 Aalfluss, lenk. Węgorapa, rus. Angrapa), Prūsos ir Mažosios Lietuvos upė, Priegliaus kairioji šaka. Ilgis 133 km, baseino plotas 3639 km2. Prūsai prie Unguros buvo įrengę gynybos nuo kryžiuočių liniją. Minėta 1326 Wangrapia, 1433 Wangrappe, 1576 Angerap. Išteka iš Mauro ežero, prie Unguros miesto. Teka į šiaurės rytus, žemupyje – į šiaurės vakarus, pro Ungurą, Medūniškius, Darkiemį, Nemerkiemį, Subačiūnus, Išdagus, Įsrutį. Žemupyje Ungura kerta Karaliaučiaus–Eitkūnų geležinkelį. Ties Įsruties miestu susilieja su Įsra į Prieglių. Intakai: Geldapė (dšešinysis), Šaltinė (kairysis), Vyka (dešinysis), Gaudiška (kairysis), Pisa (dešinysis), Meškupė (kairysis). Iš jų vandeningiausi Pisa ir Geldapė. Baseinas asimetriškas, nusidriekęs iš pietų į šiaurę, pietuose siekia Baltijos aukštumas, šiaurėje pereina į Priegliaus žemumą. Baseine telkšo dalis didžiųjų Mozūrijos ežerų. Slėnis aukštupyje iki 200 m pločio, šlaitai statūs, 3–12 m aukščio. Vidurupyje ir žemupyje slėnio plotis 300–400 m, šlaitai iki 20–30 m aukščio. Vaga vingiuota, nuo Mauro ežero iki Unguros miesto ir nuo Geldapės žiočių iki Medūniškių reguliuota, plotis 20–47 m, gylis 1,2–2,5 m. Vidutinis nuolydis 0,80 m/km. Srovės greitis 0,3–0,5 m/s. Vidutinis debitas ties Unguros miestu 3,81 m3/s, prie žiočių – 23,8 m3/s. Vandens lygio svyravimo metinė amplitudė 0,7–3 m. Yra 3 vandens matavimo stotys, iš jų seniausia – Išdagų (įsteigta 1894). Nuo Įsruties miesto iki žiočių upė laivuojama. Upėvardžio išplėstinė ang- šaknis sietina su lietuvių ang-ytis – rangytis, prūsų ang-urgis – ungurys ir su pridėtiniu -v-, plg. lietuvių vang-r-us, ving-r-us.
Algirdas Rainys
Vilius Pėteraitis
Iliustracija: Unguros upė, XX a. pradžia / Iš MLEA
Iliustracija: Unguros upė žiemą, 2003 / Iš MLEA