ugniagesiai

ugniagesia, gaisrininkai, gaisrų gesinimo specialistai, gesiną specialios technikos ir priemonių pagalba. Pirmosios priešgaisrinės taisyklės parengtos Vokietijoje, Augsburge (1276). Ugniagesių pirmtakai buvo miesto sienų bokštuose budėję sargybiniai. Apie gaisrus jie pranešdavo skambindami varpais, šūviais, prie jų prisidėdavo miesto gatvėse budėdavę trimitininkai, būgnininkai. Gaisrą gesindavo visi gyventojai. Amatininkų bendruomenės buvo pasiskirsčiusios užduotimis: vyndariai ir aludariai vežė vandenį; kalviai ir kiti meistrai kabliais ir kirviais laužė degančių namų duris, dailidės ir mūrininkai griovė sienas, pasiturintys amatininkai rūpindavosi išgelbėto turto apsauga ir taip toliau. Tokia tvarka Prūsijos miestuose gyvavo iki XIX a., paskutinės taisyklės išleistos 1858. XVII a. pabaigoje pradėti naudoti vandens siurbliai su žarnomis, pumpavę vandenį į gaisravietę. XVIII a. mieste formavosi savanorių arba apmokamų žmonių būriai. 1729 Prūsijos valdžia numatė, kad vietos pareigūnai privalo tikrinti gyvenvietės priešgaisrinę apsaugą, tais metais Klaipėdoje įsteigta speciali priešgaisrinė kolegija. XVIII a. II pusėje prie Klaipėdos rotušės pastatytas pirmas gaisrinės pastatas – vadinamasis siurblių namas, kuriame saugoti gaisrų gesinimo įrankiai, 1807 pastatytas gaisrinės pastatas naujojoje miesto dalyje (Naujamiestyje). 1749 ir 1752 Tilžėje įsteigti 2 savanorių gaisrininkų būriai, aprūpinti 5 dideliais ugniagesių švirkštais, 3 mažais švirkštais, 4 rankiniais, 43 odiniais kibirais, kabliais, kilpomis (vok. Schleife). 1822 įsteigta Gelbėjimo draugija, kurios nariai gesindavo gaisrus, 1850 – Gaisrininkų savanorių draugija (vadovas Donathas). 1857 VI 20 Tilžės gaisrinė perorganizuota, įsigyti 3 modernūs ugniagesių švirkštai. Pirmoji profesionali ugniagesių komanda Prūsijoje suburta XIX a. Berlyne, antroji – Klaipėdoje (1856 V 4). 1828 gaisrinė buvo pastatyta prie Klaipėdos turgavietės. 1856 įsteigtai gaisrinei vadovavo profesionalūs gaisrininkai, pakviesti iš Berlyno. Nuo 1869 Gumbinės magistratas ir Vyrų gimnastų sąjunga organizavo jaunųjų gimnastų mokymų kursus, norintiems tapti ugniagesiais (susirinko 10), pasirūpinta ugniagesių apranga ir įranga. 1882 buvo išleisti Savanoriškos gaisrinės statutai ir priimti 48 vyrai (steigėjas Bruno Jahnsas), netrukus aprūpinti reikiama įranga. Per metus Gumbinės gaisrinėje dirbo 57 nuolatiniai ir 143 pagalbiniai ugniagesiai. 1883 Gumbinės ugniagesiai įstojo į Rytprūsių savanoriškų gaisrinių sąjungą (vok. Verband freiwilliger Feuerwehren in Ostpreußen; įsteigta 1881 VII 10). 1883 Gumbinės ugniagesius pradėjo remti miesto valdžia. Nuo 1888 IV 12 savanoriai ugniagesiai perėmė visų gaisrų gesinimą. 1893 gamykla Dinger und Söhne [Dingeris ir sūnūs] padovanojo ugniagesiams geležinę pompą. 1920 Gumbinėje surinkta nauja ugniagesių komanda, 1927 įsigyta 1 gaisrinė mašina. Savanoriškos komandos buvo susibūrusios Šilutėje 1897 (sudarė 43 ugniagesiai, turėjo 1 motorinį ir 3 rankinius siurblius, vėliau įsigijo gaisrinį automobilį), Priekulėje – 1900 (18 ugniagesių, turėjo motorinį ir rankinį siurblį), Kintuose ir Rusnėje – 1901, Vilkyškiuose – 1905, Viešvilėje – 1910, Saugose – 1911, Juodkrantėje – 1913 (20 ugniagesių, turėjo motorinį siurblį), būriai steigti ir kitur. 1939 IV 1 Tilžėje įsteigta gaisrininkų tarnyba (vok. Berufsfeuerwehr). Ilgainiui įmonės steigė atskiras ugniagesių komandas, Klaipėdoje tokias turėjo: Celiuliozės fabrikas – 30 ugniagesių, rankinį siurblį (įsteigta 1907); cheminių produktų fabrikas Union – 14 ugniagesių, motorinį siurblį (įsteigta 1919). XIX a. viduryje Karlas Medsas Vokietijoje pastatė gaisrinių siurblių fabriką. XX a. plito motorinis ugniagesių transportas. Ugniagesiai būrėsi į draugijas. 1931 IX 5–6 Gumbinėje paminėtas Rytprūsių savanoriškų gaisrinių sąjungos 50-metis. Karaliaučiuje 1801 išleistas (1802 pakartotas) pirmasis ugniagesybos vadovėlis Ugnies knygelės.

L: Lietuvos gaisrininkas: mėnesinis ugniagesių laikraštis eina prie „Savivaldybės“. 1927–29, nr. 11–60; Sinaitis V. Ugniagesyba Lietuvoje iki 1940. V., 1995; Bulzgys S. Šventojo Florijono globoje. Šiauliai, 2002; Pauliukevičius R. Klaipėdos ugniagesiai švenčia 150-metį // Klaipėda, 2006 gegužės 4 d.; Gartenbach E. Brix F. Tilsit–Ragnit. Würzburg, 1971.

MLEA

Iliustracija: Ugniagesių komanda / Iš MLEA

Iliustracija: Ugniagesių mašinų kolona, Gumbinės apskritis, 1936 / Iš MLEA

Iliustracija: Ugniagesių siurblys, naudotas Klaipėdos krašte, 1900 / Iš MLEA