Ūdravangis

dravangis (vok. Uderwangen, rus. Čechovo), bažnytkaimis prie Frišingo upės ir Karaliaučiaus–Friedlando plento, 22 km į pietryčius nuo Karaliaučiaus, 18 km į šiaurės rytus nuo Ylavos. Ūdravangis įsteigtas 1365 kaip činšininkų kaimas. XIV a. pabaigoje pastatyta lauko akmenų bažnyčia (XVI a. pradžioje pristatytas bokštas). Kryžiuočių ordino laikais įrengtas malūnas, patvenkus upę, suformuotas malūno tvenkinys. 1473 minėta, kad Ūdravangio kaimą kartu su malūnu Ordino didysis magistras įkeitė Sigmundtui Eylaw. XVIII a. Ūdravangyje veikęs karališkasis palivarkas buvo domenų valsčiaus centras. Valsčiui XVIII a. pabaigoje priklausė 2 palivarkai (iš jų vienas išnuomotas) ir 13 kaimų, iš viso 303 ugniakurai. 1823 valsčius panaikintas. Pačiame bažnytkaimyje 1785 minėti vandens ir vėjo malūnai bei 58 ugniakurai, 1831 veikė 3 karčemos, gyveno 59 samdiniai ir 632 gyventojai (netoliese buvusiame domeno palivarke 1831 minėti 4 samdiniai ir 12 gyventojų), 1852 – 880 gyventojų. XIX a. viduryje suformuota Ylavos apskrities kaimo bendruomenė, 1874 joje įsteigtas valsčiaus centras. XIX a. pabaigoje jau veikė pašto stotis. Kiek atokiau į pietryčius nuo Ūdravangio įrengta 1901 atidarytos geležinkelio linijos Löwenhagenas–Dumnava–Girdava stotis. 1905 kaimo bendruomenės teritorijoje buvo 100 gyvenamųjų namų ir 1099 gyventojai (4 katalikai, 7 žydai). 1928 prijungus Unruh kaimo bendruomenę ir Eberswaldės bei Pilgrimo dvaro apygardas, 1939 Ūdravangyje buvo 1616 gyventojų. Išlikę bažnyčios bokšto sienų fragmentai.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Ūdravangio bažnyčia, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Ūdravangio mokykla, iki 1944 / Iš MLEA