Ūbininkai

Ūbininkai (vok. Groß Hubnicken, rus. Siniavino; Klein Hubnicken, rus. Klenovoje), vietovė Semboje, netoli Baltijos jūros, 17 km į šiaurės vakarus nuo Fischhauseno, 5 km į pietvakarius nuo Tirškaimio, 2 km į šiaurės rytus nuo Palvininkų. Ūbininkus sudarė 2 kaimai: Didieji Ūbininkai – prie kelio iš Palvininkų į Tirškaimį ir Mažieji Ūbininkai – prie kelio iš Palvininkų į Heiligenkreuzą. Maxo Toeppeno teigimu, Mažieji Ūbininkai anksčiau vadinti Friedrichsdorf: 1348 minėta, kad naujai įkurtam kaimui Frederichsdorf Sembos vyskupas užrašė 12 ūbų žemės. 1394 minėtas vietovardis Ubeniken, 1425 Hublenyk. 2 kaimai (Groß Hubenicken ir Klein Hubenicken) minimi jau 1540 Fischhauseno valsčiaus Sūdavos seniūnijos mokesčių mokėtojų sąrašuose; pirmajame buvo 14 sodybų savininkų ir 5 samdiniai, antrajame – 8 sodybų savininkai ir 1 samdinys. 1593, 1696, 1757 Prūsijos žemėlapiuose žymėtas Hubenick, 1635, 1680, 1751 – G. Hubenick. 1785 abu kaimai minėti kaip Žiokų apskrities Tirškaimio valsčiaus karališkieji kaimai – Didieji Ūbininkai su 17 ugniakurų ir Mažieji Ūbininkai su 8 ugniakurais. XIX a. suformuotos 2 Ūbininkų kaimo bendruomenės iš pradžių priskirtos Fischhauseno apskrities Heiligenkreuzo valsčiui, nuo 1910 – Palvininkų valsčiui. 1905 Didžiuosiuose Ūbininkuose buvo 36 gyvenamieji namai, 558 gyventojai (3 katalikai), 1910 – 539, 1933 – 482, 1939 – 469 gyventojai. Mažuosiuose Ūbininkuose 1905 buvo 27 gyvenamieji namai, 133 gyventojai (visi vokiečiai), 1910 – 174 gyventojai; 1928 prijungus Ylnikų kaimo bendruomenę Mažuosiuose Ūbininkuose 1933 buvo 320, 1939 – 318 gyventojų. 1939–1945 kaimai priklausė Sembos apskričiai. Tarpukariu Mažuosiuose Ūbininkuose minėta bažnyčia, abiejuose kaimuose veikė mokyklos. Priklausė Heiligenkreuzo, nuo 1906 – Palvininkų parapijai. Prie Didžiųjų Ūbininkų buvo pilkapynas (Ūbininkų archeologiniai paminklai).

Vasilijus Safronovas