Tilžės apskritis

Tižės apskrits (vok. Kreis Tilsit), sudaryta 1818 IX 1 Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardoje iš Katyčių, Piktupėnų, Tilžės bei Vilkyškių parapijų teritorijų. 1836 prijungta Plaškių parapijos teritorija. Apskrities valdytojo (landrato) būstinė iš pradžių buvo Šereitlaukyje, 1825 perkelta į Tilžę. Nuo 1896 IV 1, Tilžės miestui suteikus atskiros apskrities statusą, ji vadinta Tilžės kaimiškąja apskritimi (Landkreis Tilsit). 1905 apėmė 783,03 km² teritoriją, kurioje buvo 175 kaimo bendruomenės ir 28 dvaro apygardos. Apskritį tuo metu sudarė šie valsčiai: Būbliškės, Eromaičių, Jonaičių, Kalkapių, Katyčių, Kulmenų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Naujųjų Argininkų, Nepertlaukių, Opstainių, Pakamonių, Pakriokių, Piktupėnų, Plaškių, Rukų, Stulbeikio, Šilininkų, Tilžės Prūsų, Vainotų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemių. 1871 Tilžės apskritis kartu su Tilžės miestu turėjo 62 750, 1885 – 69 619, 1890 – 71 666 (1675 katalikai, 24 816 lietuvių), 1895 – 75 189 gyventojus. Nuo Tilžės apskrities atskyrus Tilžės miestą 1900 buvo 46 808, 1905 – 46 441 (1410 katalikų, 20 674 lietuvių), 1910 – 46 372 gyventojai. 1920 I 10 didžioji Tilžės apskrities dalis į šiaurę nuo Nemuno (647,34 km² su 33 645 gyventojais) buvo atskirta nuo Vokietijos; iš likusios Tilžės apskrities dalies, Ragainės apskrities dalies į pietus nuo Nemuno ir dalies Pakalnės apskrities 1922 VII 1 sukurta nauja Tilžės-Ragainės apskritis.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Tilžės turguje, iki 1939 / Iš MLEA

Iliustracija: Pontoninis tiltas, XIX a. / Iš Aleksandro Kubilo rinkinio

Iliustracija: Patvinęs Nemunas Tilžės apylinkėse, 1902 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Spitrė, buvusi Švedų gatvė, 2000