Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Tilžės apskritis

Rytprūsių administracinis teritorinis vienetas.

Tižės apskrits (vok. Kreis Tilsit), sudaryta 1818 IX 1 Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardoje iš Katyčių, Piktupėnų, Tilžės bei Vilkyškių parapijų teritorijų. 1836 prijungta Plaškių parapijos teritorija. Apskrities valdytojo (landrato) būstinė iš pradžių buvo Šereitlaukyje, 1825 perkelta į Tilžę. Nuo 1896 IV 1, Tilžės miestui suteikus atskiros apskrities statusą, ji vadinta Tilžės kaimiškąja apskritimi (Landkreis Tilsit). 1905 apėmė 783,03 km2 teritoriją, kurioje buvo 175 kaimo bendruomenės ir 28 dvaro apygardos. Apskritį tuo metu sudarė šie valsčiai: Būbliškės, Eromaičių, Jonaičių, Kalkapių, Katyčių, Kulmenų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Naujųjų Argininkų, Nepertlaukių, Opstainių, Pakamonių, Pakriokių, Piktupėnų, Plaškių, Rukų, Stulbeikio, Šilininkų, Tilžės Prūsų, Vainotų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemių. 1871 Tilžės apskritis kartu su Tilžės miestu turėjo 62 750, 1885 – 69 619, 1890 – 71 666 (1675 katalikai, 24 816 lietuvių), 1895 – 75 189 gyventojus. Nuo Tilžės apskrities atskyrus Tilžės miestą 1900 buvo 46 808, 1905 – 46 441 (1410 katalikų, 20 674 lietuvių), 1910 – 46 372 gyventojai. 1920 I 10 didžioji Tilžės apskrities dalis į šiaurę nuo Nemuno (647,34 km2 su 33 645 gyventojais) buvo atskirta nuo Vokietijos; iš likusios Tilžės apskrities dalies, Ragainės apskrities dalies į pietus nuo Nemuno ir dalies Pakalnės apskrities 1922 VII 1 sukurta nauja Tilžės-Ragainės apskritis.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Tilžės turguje, iki 1939 / Iš MLEA

Iliustracija: Pontoninis tiltas, XIX a. / Iš Aleksandro Kubilo rinkinio

Iliustracija: Patvinęs Nemunas Tilžės apylinkėse, 1902 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Spitrė, buvusi Švedų gatvė, 2000