Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Tepliavos parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Tepliavoje, jo bendruomenė.

Tepliavõs parãpija. Pirmieji maldos namai – koplyčia įkurta Ordino riterių 1282–1290 pastatytoje pilyje. Spėjama, joje meldėsi ir vienas kitas apkrikštytas vietos gyventojas. 1502 parapijai paskirtas kunigas; 1527 pamokslavo evangelikų liuteronų dvasininkas. Iki 1545 kunigavo Paulas Grünwaldas, 1545–1570 – Johannas Försteris, 1570–1577 – Christophas Schröderis. Lietuviškų pavardžių Tepliavos parapijos dvasininkų sąraše neaptikta, tačiau pamaldos lietuvių kalba čia laikytos iki 1709–1711 didžiojo maro. Antroji parapijos bažnyčia išmūryta XVII a. pabaigoje. Ji keliskart remontuota, 1910 restauruota. Dailininkas L. Corinthas jai padovanojo triptiką Golgota (1945 paveikslas dingo, tolesnis jo likimas nežinomas). Tepliavos parapijos bažnyčia pergyveno abu pasaulinius karus. Sovietų valdžia joje įrengė parduotuvę, vėliau pertvarkė į stačiatikių cerkvę; ji tebestovi.

Albertas Juška

Iliustracija: Tepliavos evangelikų liuteronų bažnyčia, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Triptikas „Golgota“, padovanotas Tepliavos evangelikų liuteronų bažnyčiai / Iš MLEA

Iliustracija: Tepliavos bažnyčia, paversta cerkve, 1993 / Iš MLEA