Mažosios Lietuvos
enciklopedija

tektoniniai lūžiai

Žemės plutos lūžiai Baltijos regione.

tektòniniai lžiai. Žemės pluta Baltijos regione yra netolygiai sueižėjusi, išskiriami įvairaus rango tektoniniai lūžiai, kurie skiriasi savo dydžiu, orientacija, geometrija. Pastarųjų dešimtmečių tyrimai įrodė, kad nėra pasaulyje regionų, kur neveiktų tektoninės įtampos. Jų dydis gana skirtingas, tektoninės jėgos ypač didelės geologiškai aktyviuose regionuose. Remiantis morfometriniais, geodeziniais, gręžiniuose atliktų matavimų ir kitais duomenimis, Lietuvos ir jai gretimos teritorijos t. p. yra veikiamos tektoninių horizontalių įtampų. Todėl natūralu, kad čia retsykiais įvykdavo žemės drebėjimai, kurių metu atpalaiduojama tektoninė energija, susikaupusi išilgai stambių lūžių arba jų zonų. Blokų persistūmimas išilgai vienos tokių tektoninių zonų ir sukėlė stiprius žemės drebėjimus Kaliningrado srityje. Analizuojant tektoninius žemėlapius išryškėja 2004 IX 21 epicentrų ryšys su didžiausia Karaliaučiaus srityje Šiaurės Priegliaus tektonine zona. Ši tektoninė struktūra yra viena geriausiai ištirtų. Kadangi zonos lūžiai siejasi su pagrindiniais naftos telkiniais, čia atlikti detalūs seisminės žvalgybos bei gręžimo darbai. Šiaurės Priegliaus lūžių zona kartografuojama platumine kryptimi nuo pietinės Baltijos jūros dalies iki rytinės Kaliningrado srities dalies. Kadangi tai sudėtinga lūžių sistema, nenuostabu, kad čia vienas po kito įvyko 2 stiprūs žemės drebėjimai, iš kurių antrasis buvo netgi stipresnis, o tai gana retas reiškinys. Šiaurės Priegliaus lūžių zona buvo aktyvi per visą nuosėdinės storymės formavimosi laikotarpį. Labai aktyvus lūžis buvo ir neotektoniniame periode. Tai rodo didelė pakopa pokvartero paviršiuje, kur pietinis blokas yra santykinai nuleistas 30-40 metrų. Remiantis seisminių bangų, atsklidusių nuo Kaliningrado žemės drebėjimo epicentro, užrašų seisminėse stotyse duomenimis (fokalinio mechanizmo sprendimas), blokų poslinkį išilgai Šiaurės Priegliaus lūžio sukėlė VPV–RŠR tektoninis spaudimas arba tempimas ŠŠV–PPR kryptimi.

L: Pačėsa A., Šliaupa S., Satkūnas J. Žemės drebėjimai ir Lietuva // Mokslas irgyvenimas, 2005, nr. 1.