svirnas
svinas, atskiras ūkininko sodybos arba dvaro pastatas, kuriame laikyti grūdai, drabužiai, rakandai, būdavo įrengtos miegamosios patalpos, kuriose šiltu metų laiku nakvindinti svečiai ir samdiniai. Liaudyje svirno ir klėties funkcionalumo sampratos buvo vienodos, skyrėsi jų mastai. Svirnas buvo didelė įvairių atsargų talpykla, dažniausiai būdavo dvaruose. Mažojoje Lietuvoje svirnai žinomi nuo XVI amžiaus. Pasiturintys ūkininkai mėgo pasipuikuoti turį dailų svirną. Svirno raktai sieti su ūkio šeimininko valdžia, galia ir sukauptu turtu. Svirno planas – pailgas stačiakampis su įėjimu ar įėjimais pro galą ar atvirą prieangį iš šoninės pastato skliauto pusės, su eile kolonų (paprastai 4) ir turėklais, atitinkančiu svirno plotį. Langai mažyčiai. Pasitaiko ir 2 aukštų svirnų, jų vidaus erdvės padalintos į smulkesnes. Neretai pastato grindys pakeltos virš žemės. Statinys puoštas dekoratyviomis lentomis ar medžio drožiniais. XX a. pradžioje Mažosios Lietuvos šiaurinėje dalyje dar buvo svirnų, o pietuose jų beveik nebeliko arba buvo sujungti su kitais trobesiais. Ilgainiui lietuvių ūkiuose naujai statyti grūdų sandėliai nebeatitiko senojo svirno formos ir funkcijų, nors dar tebevadinti tuo pačiu vardu.
Dar skaitykite klėtis.
L: Gimbutas J. Lietuvių sodžiaus architektūra Mažojoje Lietuvoje // Studia Lituanica I, Mažoji Lietuva. New York, 1958; LKŽ; Detlefzenas R. Rytų Prūsijos kaimo namai ir medinės bažnyčios. V., 1995.
Iliustracija: Rytprūsių dvaro svirno fragmentas, 1995