sviestamušė

svestamušė, muštinis, muštukė, prietaisas sviestui mušti. XIX a. senoji kaimo sviestamušė buvo status, apie 70 cm aukščio iš medžio skobtas indas, kurio vidaus skersmuo apie 20 cm. Dideliuose ūkiuose pasitaikydavo ir didesnių. Tokia sviestamušė turėjo medinį dangtelį, paprastai su rankenėle ar ausele, viduryje su įduba ir skylute mušimo lazdelei įkišti. Mušimo lazdelės galas baigiasi skylėta lentele arba lentelių kryželiu. Į indą supylus grietinę ir nuolat kilnojant lazdelę, sumušamas sviestas. Ilgainiui šalia skobtinių sviestamušių išplito iš sustatytų lentelių padarytas indas, paprastai kiek platesniu dugnu. XIX a. dvaruose, amžiaus pabaigoje – ir kaime, naudotas sukamas (suktinis) sviesto mušimo prietaisas su sparneliais viduje, kurio iš lentelių padaryta statinaitė (apie 50 cm skersmens ir iki 70 cm ilgio) buvo įtaisyta gulsčia į kojeles ar prie sienos kopėčių. Ją sukdavo šone įtaisyta medine ar geležine rankena. XX a. paplito keturbriaunės ir aštuonbriaunės dėželinės sviestamušės su sparneliais viduje, sukamos rankena.

Iliustracija: Sviestamušė („kernė“), daryta apie 1946 Mingės kaime, 1956 / Iš Šilutės muziejaus fondų