svetimšalių teisės Vokietijoje

svetimšãlių téisės Vokietjoje, 1950 išleistas įstatymas, kuriuo pasinaudojo ir daug išeivių iš Mažosios Lietuvos. Juo apibrėžta svetimšalio sąvoka: tai žmogus, kuris įrodo esantis Jungtinių Tautų globoje ar iki 1950 VI 30 gyvenęs Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje. Svetimšaliams garantuotos lygios teisės, tikėjimo laisvė, pripažintos kituose kraštuose sudarytos santuokos. Svetimšaliai galėjo įsigyti kilnojamą ir nekilnojamą turtą, turėjo teisę dirbti, jiems garantuotas socialinis draudimas ir kita. Suteikta galimybė laisvai keliauti ir apsigyventi šalyje. Jiems leista kurti kultūrines, visuomenės ir kitas organizacijas (išskyrus politines). Įstatymu garantuotas mokslas, leista steigti savas mokyklas. Suteiktos įpilietinimo teisės, galimybė repatrijuoti. Deportacija buvo galima tik viešo saugumo ir tvarkos pretekstu, tačiau svetimšalių negalima buvo išsiųsti į šalį, kurioje grėstų pavojus gyvybei.

L: Keleivis. 1951, nr. 5–7.