Šventapilės apskritis
Šventãpilės apskrits (vok. Kreis Heiligenbeil), sudaryta 1818 II 1 Rytų Prūsijos provincijos Karaliaučiaus apygardoje iš 23 bažnytinių parapijų teritorijų. Nuo 1939 I 1 vadinta Šventapilės krašto apskritimi. Šventapilės apskritis apėmė 907,8 km2 sausumos teritorijos ir 229 km2 Aismarių ploto. 1905 Šventapilės apskrityje buvo 2 miestai (Šventapilė, Žintai), 109 krašto bendruomenės ir 115 dvaro apygardų, 1939 – 2 miestai ir 114 bendruomenių. 1905 apskrityje buvo šie valsčiai: Arnsteino, Bajoriškųjų Porų, Balgos, Bladijos, Brandenburgo, Bregdeno, Eisenbergo, Groß Klingbecko, Groß Rödersdorfo, Grunau, Grunenfeldo, Gumbeliškių, Hermsdorfo, Hohenfürsto, Juknyčių, Karbeno, Kaimkalnių, Kukėnų, Kviličių, Lindenavos, Ludwigsorto, Marauno dvaro, Pakarvių, Paršiukų, Pelių, Porų, Ripių, Rosseno, Schönwaldo, Stutėnų, Tyravos, Waltersdorfo. 1871 turėjo 45 699, 1885 – 46 332, 1890 – 44 809, 1895 – 45 401, 1900 – 44 366, 1905 – 43 951, 1910 – 43 282, 1925 – 43 946, 1933 – 45 173, 1939 – 53 207 gyventojus. Beveik visi Šventapilės apskrities gyventojai pagal oficialią statistiką buvo vokiečiai, gyveno palyginti didelė katalikų bendruomenė: 1890 jai priklausė 568, 1900 – 757, 1910 – 1118, 1933 – 1587, 1939 – 2718 gyventojų.
Vasilijus Safronovas
Iliustracija: Žemėlapis. Šventapilės apskritis