Svėnava

Svėnava (vok. Schwönau), kaimas Friedlando apskrityje. Prie kaimo yra Angelų miškas, teka upė Svėnė. Minimas nuo 1353. Svėnavos pavadinimas kito. Brandenburgo komtūras 1409 dovanojo Engilmarams 60 ūbų žemės (nuo tada Svėnavos pavadinimas išliko). Engilmaro teisėti paveldėtojai ir palikuonys turėjo po 6 ūbus žemės, kurią galėjo laisvai ir neribotą laiką valdyti. Likusių 24 ūbų savininkas turėjo mokėti duoklę. 1467 vakarinėje kaimo dalyje užtvenkus Svėnę buvo pastatytas malūnas (minėtas iki 1646). Užliejamos pievos vadintos Tvenkinio pievomis (Teichwießen). Svėnava buvo kelis kartus užstatyta (1467, 1548, 1551, 1643). 1467 turėjo 61 ūbą, 1656 – 60 ūbų žemės. Kaimą valdė 2 seniūnai, kuriems buvo skirta 6 ūbai žemės, likę 54 ūbai priklausė 18 valstiečių šeimų, mokėjusių duoklę ir atlikusių lažą. Kaimo 6 dragūnai buvo siunčiami į Sembos pakrantę saugoti gintaro. 1737 Svėnavoje pastatyta kaimo mokykla (1945 sausį jai vadovavo mokytojas Alfredas Marienfeldas). 1820 Svėnava buvo karališkasis kaimas su 20 sodybų ir 276 gyventojais. Apie 1830 įsikūrė 9 valstiečių sodybos už kaimo ribų. 1931 Svėnava užėmė 1281,8 ha žemės, buvo 48 gyvenamieji namai su 74 ūkiniais kiemais, 372 gyventojai. 1945 buvo 31 ūkininkas (stambiausi: Meta Kahlau turėjo 106,70 ha žemės, Martin Gramberg – 101,85 ha).

L: Steppuhn H.-H. Heimat-Kreisbuch Bartenstein-Ostpreußen. München, 1983.

Virginija Budrikienė

Iliustracija: Svėnavos svečių namai / Iš MLEA

Iliustracija: Svėnavos burmistro sodyba / Iš MLEA