stogų dengimas
stog dengmas. Mažojoje Lietuvoje pastatų stogai dengiami čerpėmis, skiedromis, lentelėmis, nendrėmis, šiaudais. Patvariausia stogų danga – čerpės. Prieš dengdami čerpėmis, stogą dar apdengdavo skiedromis. Skiedromis ar lentelėmis dengti stogus buvo pigiau. Lenteles (iš malkos plėštas, ne pjautas, skiedras) dažnai pirkdavo Žemaitijoje. Stogų dengimo technika nendrėmis ir šiaudais ta pati. Šiaudais dengdavo, kai nebuvo pakankamai nendrių. Naudota speciali lenta su rankena viršuje ir vinių eile išilginiame šone šiaudams ar nendrėms lyginti, 90–150 cm ilgio lazda šiaudams (nendrėms) prie grebėsto prispausti, volelis šiaudų (nendrių) kūlėms lyginti, adata vielai ištraukti. Dengėjai stovėjo ant skersai stogo pakabinto rąsto. Klaipėdos apskrities ūkininkai savo sodybų pastatus dengė ilginiais rugių šiaudais. Kuliant rugių stiebai laikomi taip, kad tiktai varpos būtų kuliamos, po to šukuodavo rugių stiebus, ir jie virsdavo ilginiais. Stogus atnaujindavo kasmet. Pvz., per 1 metus perklodavo pastato stogo dalį per vieną bomą, t. y. vieno rąsto ilgio šiaudų stogą. Taip palaipsniui suktasi apie sodybos kiemą, kasmet taisant ir perklojant vis naujas pastatų stogų dalis.
Martin Tydecks
LTE
Iliustracija: Nendrių stogo ūkinis pastatas Agluonėnų etnografinėje sodyboje, 2003
Iliustracija: Gyvenamojo namo čerpių stogas Gilijoje, 1995
Iliustracija: Įvairių formų keraminės čerpės iš degto molio, gamintos vietos plytinėse (apatinės čerpių pusės), 2002 / Iš Remigijaus Pauliko rinkinio Viešvilėje
Iliustracija: Įvairių formų keraminės čerpės iš degto molio, gamintos vietos plytinėse (viršutinės čerpių pusės), 2002 / Iš Remigijaus Pauliko rinkinio Viešvilėje