Stobingiai, 1

kaimai ir valdos dešiniajame Pisos upės krante, tarp Karalienės ir Įsruties.

Stobingiai, 1 (vok. Stobingen), kaimai ir valdos dešiniajame Pisos upės krante, 1–2 km į vakarus nuo Karalienės, 5–7 km į šiaurės rytus nuo Įsruties. 1539 Įsruties valsčiaus kaime Stobingenn buvo 4 činšą mokėję sodybų šeimininkai. Vėliau Stobingiai priklausė Įsruties apskrities Pyragynų valsčiui. Buvo sudaryti iš 3 gyvenamųjų vietovių: Groß Stobingen (senoji kaimo vieta, buvusi arčiausiai Unguros ir Pisos santakos), Klein Stobingen (bajoriškoji valda prie Stobingių dvaro, 2 km šiauriau Groß Stobingen) ir Neu Stobingen (naujoji, XIX a. susiformavusi, kaimo vieta netoli Stobingių dvaro). 1785 Groß Stobingen buvo karališkasis valstiečių kaimas su 20 ugniakurų, Klein Stobingen – kulmiškasis dvaras su 8 ugniakurais. 1905 Groß Stobingen kaimo bendruomenei priklausė 27 gyvenamieji namai, 184 gyventojai, Neu Stobingen kaimo bendruomenei – 12 gyvenamųjų namų, 85 gyventojai, Klein Stobingen dvaro apygardai – 6 gyvenamieji namai, 78 gyventojai. Visos 3 gyvenvietės sujungtos tarpukariu; 1939 buvo 277 gyventojai. Priklausė Įsruties parapijai. Po 1945 apnyko.

Vasilijus Safronovas