Mažosios Lietuvos
enciklopedija

stiebas

burlaivio vienas svarbiausių elementų.

stebas, burlaivio vienas svarbiausių elementų. Stiebų yra įvairių dydžių ir konstrukcijų. Iki XIX a. stiebai būdavo mediniai, gaminami tik iš aukščiausios rūšies spygliuočių medienos. Europai ją dideliais kiekiais tiekė Latvija ir Lietuva. Rąstai buvo plukdomi upėmis, uoste juos nužievindavo, rūšiuodavo. Klaipėdoje, ties anglikonų bažnyčia (dabar ten Žiemos uostas), pirklys Pitkernas turėjo specializuotą stiebų medienos saugyklą. Dideliems laivams stiebai buvo sumontuojami iš dalių: apatinė vadinosi stiebu, virš jos buvo tvirtinama stenga, virš šios – bramstenga, dar aukščiau – bombramstenga. Pastaroji turėjo tekinto medžio kepurę – klotiką. Klaipėdoje burinės marių baržos ties geležinkelio tiltu turėdavo sustoti ir nuleisti stiebus. Tam buvo speciali stiebų gervė kairiajame Danės krante. Stiebai susiję su jūrinėmis tradicijomis bei prietarais – po stiebu esą būtina pakišti sidabrinę monetą. Buvo tikima, kad jei ant klotiko nutūpsianti varna ir imsianti kranksėti, tą dieną laivui verčiau neplaukti iš uosto. Klaipėdos barkentina Meridianas to nepaisė ir patyrė skaudžią avariją (iš tikrųjų ją lėmė laiko aplinkybių sutapimas – trumpam užgesęs švyturys). Burlaivių stiebai naudojami ir krante. Jie vadinami flagštokais. Karo laivyno bazės, jachtklubai, uostamiesčiai naudoja juos vėliavų ceremonijoms. Jūrinės vėliavos iškilmingai skambant valstybės himnui keliamos flagliniu kasdien 8.00 ryte, saulei leidžiantis nuleidžiamos skambant trimitui. Audros metu jos t. p. nuleidžiamos. Flagštokas statomas kvadrato formos aikštelėje su gazonu, aptvertoje balta dekoratyvine tvorele. Aikštelės kraštinė lygi stiebo aukščiui. Greta stiebo pastatomi du signaliniai pabūklai, kuriais iššaunama kasdien lygiai 12 valandą. Flagštoko sudedamosios dalys: stiebas, virš jo stenga, po kuria tvirtinama horizontali rėja, ties rėja į stiebą įremtas ir įstrižai 45 laipsnių kampu palaikomas gafelis. Stenga, rėja ir gafelis dvigubai trumpesni ir plonesni už stiebą. Įstrižo gafelio nokas (viršūnė) skirtas valstybės vėliavai. Pačioje stengos viršūnėje gali būti tik stiebo (teritorijos) savininko vėliava ar trikampis vimpelas. Rėjos galuose ir per visą jos ilgį įtaisyti skriemuliai vėliavoms, kurios keliamos įvairiomis progomis: sulaukus svečio iš kitos šalies, jo garbei ant dešiniosios rėjos noko pakeliama tos valstybės vėliava. Pagal rangą žemesniu laikomas kairysis rėjos nokas. Visuotinių švenčių proga flagštokas papuošiamas 3 signalinių vėliavų girliandomis.

Kostas Frankas

Iliustracija: Burlaiviai Klaipėdos tvirtovės prieplaukoje, XIX a. / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Kuršvaltė Kuršių nerijos išyroje, XX a. pradžia / Iš MLEA