Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Stalupėnų apskritis

administracinis teritorinis vienetas, sudaryta 1818 Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardoje.

Stãlupėnų apskrits (vok. Kreis Stallupönen, nuo 1938 IX 07 – Kreis Ebenrode), sudaryta 1818 IX 01 Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardoje iš šių bažnytinių parapijų teritorijų: Bildviečių, Enciūnų, Gėritų, Katniavos, Košūbų, Pilupėnų, Stalupėnų, Tolminkiemio, Žirgupėnų. Nuo 1824 I 01 Žirgupėnų parapijos teritorija pervesta į Gumbinės apskritį. Nuo 1939 I 01 vadinta krašto apskritimi (vok. Landkreis). Stalupėnų apskrities teritorija apėmė 703,9 km2, 1905 buvo 1 miestas (Stalupėnai), 198 krašto bendruomenės ir 25 dvaro apygardos, 1939 – 2 miestai (Stalupėnai ir Eitkūnai) ir 173 bendruomenės. 1905 Stalupėnus sudarė šie valsčiai: Opstainių, Baiblių, Bildviečių, Druskių, Eitkūnų, Enciūnų, Galkiemio, Gėritų, Jentkutkampių, Jukniškių, Katniavos, Košūbų, Malonėlių, Miliūnų, Pilupėnų, Puodžiūnų, Saudargų, Stalupėnų, Sugintų, Šakumų, Vanagupių. 1871 apskrityje gyveno 44 220, 1885 – 45 799, 1890 – 45 329, 1895 – 45 664, 1900 – 44 336, 1905 – 43 875, 1910 – 43 453, 1925 – 43 515, 1933 – 42 220, 1939 – 41 265 žmonės. Pagal oficialią statistiką 1890 Stalupėnuose gyveno 2250, 1905 – tik 383 lietuviai.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Stalupėnų priemiesčio vila, iki 1944 / Iš MLEA