šnektos

šnẽktos, išskirtinos 3 aukštaičių šnektų grupes: Viešvilės, Pagėgių ir Katyčių apylinkės. Pirmõsios gyventojų šnektos mažai kuo skiriasi nuo gretimų Jurbarko apylinkų gyventojų šnektų – dažnai tariama šiaurės vakarų aukštaičiams būdinga tęstinė priegaidė, trumpinamas žodžio galas, siaurinamas balsis e prieš minkštąjį priebalsį. Geriausiai išlikę vietinės šnektos bruožai – minkštojo l vartojimas, retkarčiais pasitaikanti priebalsių aspiracija (greičiausiai dėl vokiečių kalbos įtakos) bei kai kurių priebalsių kietinimas prieš užpakalinės eilės balsius, pvz., supuvusos, lietuvu). Vokiečių kalbos įtaka vietinei tarmei neturėjo būti didelė (visi apklaustieji nurodė esą lietuviai ir nuolat kalbėję lietuviškai). Beje, į šį plotą kėlėsi daugiausia kaimyninių rajonų – Jurbarko, Šakių – gyventojai, kalbėję vakarų aukštaičių kauniškių patarme, taigi menkai tesiskyrę nuo vietos gyventojų. Vietinės šnektos niveliaciją galėjo paspartinti čia likęs labai nedidelis vietos gyventojų skaičius. Geriausiai Klaipėdos krašto aukštaičių šnektos ypatybės išlaikytos Pagėgių apylinkėse (čia gal nebuvę intensyvios kaimyninių šnektų įtakos). Vietos gyventojų bendruomenė kompaktiškiau gyvena, Pagėgiuose išlikusi aktyvi protestantiška parapija, gana dažnai vartojama vokiečių kalba (tai pabrėžiama kaip vienas iš bendruomenės atskirties požymių). Mažesnė sąveika su kitaip kalbančiais naujaisiais gyventojais leido vietos šnektoms išlaikyti konservatyvesnius bruožus. Intensyvesnė asimiliacija su kaimyninėmis žemaičių tarmėmis užfiksuota apie Katyčius ir Juknaičius. Ten žemaitiškieji elementai įsismelkę į šnektų fonetiką, pakitusios ir kai kurios morfologinės formos. Vietos gyventojų nedaug telikę. Vokiečių kalba vartojama bendraujant su giminėmis Vokietijoje ar svečiais, mažiau – kasdieniniame gyvenime. Pusė apklaustųjų nurodė esą vokiečiai ar šišoniškiai. Kalbiškai bene labiausiai pakito arčiausiai Žemaitijos esančios šnektos, ilgą laiką pasienyje gyvavusios greta žemaičių patarmių. XX a. viduryje jos patyrė dar intensyvesnę tiesioginę asimiliaciją, kai pakraštines Klaipėdos krašto teritorijas apgyveno žemaičiai. Klaipėdos krašto aukštaičių šnektas šiuo metu galima vadinti tarpinėmis pažemaitės šnektomis, išlaikiusiomis aukštaičių tarmės pagrindines ypatybes, bet daug vokalizmo, prozodijos ir netgi morfologijos dalykų perėmusiomis iš žemaičių.

L: Vaišnienė D. Klaipėdos krašto aukštaičiai: bendruomenių sąveikos kalbinis aspektas // Lietuvos lokalinių tyrimų padėtis.V., 2005.