Šlakalaukiai

Šlakalaukiai (vok. Schlakalken; rus. Jaroslavskoje), kaimas 15 km į pietvakarius nuo Kranto, 3,5 km į šiaurės vakarus nuo Pabėtų, 3,5 km į pietus nuo Naujųjų Kuršių. 1333 vietovėje Slakelaux Kryžiuočių ordino didysis magistras užrašė 8 arklus žemės broliams Nassandir, Hannus, Eykant ir Woldemer. 2 ūbai vietovėje Slawkelawken 1435 užrašyti Wilhelmui Grysz. 1439 Hansui Tolnegei ir 4 jo broliams į Šlakalaukius perkelta 13 ūbų žemės. 1458 Klaipėdos komtūras didžiojo magistro pavedimu pardavė Šlakalaukiuose 2,5 ūbo žemės Ordino priešo Peterio von Schlakalken broliams. 1540 mokesčių mokėtojų sąrašuose minimi Schleckeilancken, Schlakeilaucken. 1785 kaimas vadintas Schlakalcken, buvo Žiokų apskrities Grünhofo valsčiaus kulmiškasis kaimas su 7 ugniakurais. 1905 Šlakalukiai buvo Fischhauseno apskrities Naujųjų Kuršių valsčiaus kaimo bendruomenė su 7 gyvenamaisiais namais, 97 gyventojais (visi vokiečiai), 1910 – 96, 1933 – 194, 1939 – 184 gyventojais. Nuo 1576 priklausė Sankt Lorenzo parapijai, 1939–1945 – Sembos apskričiai. Po 1945 išnyko.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Šlakalaukių pilkapyno radiniai / Iš knygos „Studia Lituanica, I dalis Mažoji Lietuva“, 1958