skandinavai Klaipėdos krašte

skandinãvai Klapėdos kraštè. 1924 Klaipėdoje gyveno 72 skandinavai (28 danai, 5 norvegai ir 39 švedai). Po 1930–1932 jų Klaipėdoje pagausėjo dėl Telšių–Kretingos geležinkelio statybos ir uosto gilinimo darbų, kuriuos laimėjo danų firmos, bei Vakarų pasaulį apėmusios ekonominės krizės. 1932 Klaipėdos krašte gyveno ir dirbo 32 Skandinavijos šalių piliečiai (22 vyrai ir 10 moterų): 4 – Norvegijos, 2 – Švedijos, 26 – Danijos. Pusė atvykusiųjų apsigyveno kartu su šeimomis: žmonomis, vaikais ir broliais. 26 gyveno Klaipėdoje, 2 – Jogauduose, 1 – Kalvaičiuose, Glaudynuose, 1 – Grikšuose, 1 – Klemiškėje. Daugiausia skandinavų dirbo statybose meistrais arba darbų vykdytojais (4 asmenys), uoste narais arba laivų kapitonais (5) bei žemės ūkio agronomais, veterinarais, ūkvedžiais. Savo verslą turėjo 2 skandinavai. 2 buvo tarnautojai: vienas privačioje kontoroje, kitas dirbo matininku krašto Direktorijoje. Nuo 1932–1937 jų skaičius krašte mažėjo. Paminėtini skandinavai turistai, lankęsi Lietuvos pajūrio kurortuose. Didžiausia skandinavų poilsiautojų Klaipėdos krašte banga buvo 1929–1931, nuo 1934–1936 jų mažėjo. Skandinavai ypač mėgo Klaipėdos, Nidos ir Juodkrantės kurortus.

L: Grigaravičiūtė S. Skandinavai Klaipėdos krašte 1923–1939 metais // Lietuvos lokalinių tyrimų padėtis. V., 2005.