Šilutės apskrities gyvenviečių pavadinimai ir jų kilmė

Šilùtės apskritiẽs gyvénviečių pavadnimai ir jų kilm. Jų sąraše skliausteliuose nurodyta vietovardžio kilmė. Alka (liet. alka); Andruliai (pavardė Andrulis); Atmata (upė Atmata); Aukštumalė (upė Aukštumala); Auryčiai (upė Aurytė); Baldžiai (pavardė Baldžius); Barvai (pavardė Barva); Barzdėnai – Barzdinė (pavardė Barzdėnas); Barzdūnai (pavardė Barzdūnas); Baupliai (pavardė Bauplys); Bėgšai – Bekšai (pvardė Bėgšas, Bekšys); Berciškiai – Dodiškiai (pavardė Bercys, -ius); Blauzdžiai – Rupkalviai ir Didistautrimas (pavardė Blauzdys, -a); Blymačiai < Blyd-mačiai – Stonaičiai (pavardė Blydžius + Mačas); Bložiai – Blažiai (pavardė Bložys, -is, -ė); Bružai – Bruišiai (pavardė Bružas); Bundalai (pavardė Bundalas); Cintioniškiai (pavardė Cintionas); Didstautrimas – Blauzdžiai (pavardė Didstautrimas); Didšiliai – Didželiai (liet. didis + šilas); Dodiškiai – Berciškiai (pavardė Dodys); Drunšiliai (pavardė Druna + šilas, arba iš drunus „nykus“); Eidaičiai (pavardė Eidaitis); Gaideliai (pavardė Gaidelis); Gnybalai (liet. gnybti); Grabupiai (upė Grabupė); Gurgždžiai (pavardė Gurgždys); Jakšteliai (pavardė Jakštas + -eliai); Joniškė, dvaras (pavardė Joniškis, -ys); Jonaičiai – Jonmažučiai (pavardė Jonaitis); Juodkrantė – Naujininkas (pavardė Juodas + krantas); Kalveliškiai, dvaras (pavardė Kalvelis + -iškiai); Kanteriškiai (pavardė Kanteris + -iškiai); Kiliškiai (pavardė Kilius, -ys + -iškiai); Kintai (pavardė Kintas); Kiošiai – Kiuošiai (pavardė Kiuošis, -ys); Kyreliškiai (pavardė Kyrelis + -iškiai); Kirlikai (pavardė Kirlikas); Kiškiai (pavardė Kiškis, -ys); Klajonai – Lagonai (< Klugonai pavardė Klugonas < sen. Kliujonas); Klaviškiai, dvaras (pavardė Klavas < Klevas + -iškiai); Klumbiai (pavardė Klumbys, -is); Krokų lanka (vietovardis Krokiai + lanka); Kukoraičiai – Kukoriai (pavardė Kukoris); Kurpiai (pavardė Kurpius); Lamsaičiai – Lumsočiai (pavardė Lamsaitis); Laudžiai (pavardė Laudžius); Lenkai (liet. lenkas arba pvd. Lenkas); Liptai < Lipštai (pavardė Lipštas); Macikai (pavardė Macikas); Mantvydai (asmenvardis Mantvydas); Mažiai (pavardė Mažis); Maželiai (pavardė Maželis); Medeliai (pavardė Medelis); Medžioklė (liet. medžioklė arba pavardė Medžioklius); Metrekviečiai (pavardė Metrikas + vieta); Miesteliai (pavardė Miestelis); Milkiškiai (pavardė Mylkė + -iškiai); Mineikiai (pavardė Mineikis); Minija, gretima lytis Minė (upė Minė, Minija); Miškogaliai – Mežgaliai (liet. miškas + galas); Muizė – Mežgaliai (pavardė Muižė); Musaičiai (pavardė Musa + -aitis); Ogėliai – Uogeliai (pavardė Ogelis, Oga); Okslindai – Ukslindžiai ir Ulišiai < Uotslindžiai (pavardė Uoksas + pavardė Lindžius arba iš lietuvių uoksas + lindžius); Orytėnai – Mankuslaukiai < Aurytėnai (upė Aurytė <+ -ėnai); Ostadvaris, dvaras < Uosta – dvaris (lietuvių uostas + dvaras); Pagryniai (pavardė Grynius); Pakalnė (upė Pakalnė arba lietuvių pakalnė); Paleičiai (pa- + upė Leitė); Pašyšiai (pa- + upė Šyša); Pauperiai – Pauparai (pavardė Pauparas); Paurai (pavardė Pauras, -a); Paželiškiai – Pažiliškiai (pa- + pavardė Želys arba Žilys + -iškiai); Petreliai (pavardė Petrelis); Piktaičiai (pavardė Piktaitis); Potrimpai – Norkaičiai (religijos Potrimpas, Patrimpas dievaitis); Povėliai – Povilai (pavardė Povilas); Ragaišiai (pavardė Ragaišis); Ragininkai (liet. ragininkas „nedidelė burė laivo gale“); Ramučiai (pavardė Ramutis); Raukučiai – Ginčai (pavardė Raukutis); Raudžiai (pavardė Raudys, Raudžius); Ridžiai (pavardė Ridas, -is); Rubokai (pavardė Rubokas); Rudynai (liet. rūdynas); Rūgalė (upė Rūgalė ar pavardė Rūgalis); Rukštynkrantė (pieva Rūkštynkrantė); Rumšai – Bruršpakuliai (pavardė Rumša, -as); Rusnė – Rusnis (upė Rusnė); Sakučiai – Sakuočiai (pavardė Sakuotis arba Sakuotis); Saugai – Saugos (paavrdė Sauga); Sausgaliai – Sausgalviai (pavardė Sausgalvis); Skirvytė (upė Skirvytė); Skirvytėlė (upė Skirvytėlė); Stankiškiai (pavardė Stankus + -iškiai); Suvėnai – Suverna < Suvainiai (pavardė Suvainis); Svarai (pavardė Svaras); Šapotai < Šepotai (pavardė Šepotas); Šaukiai (pavardė Šaukys); Šilmeižiai (pavardė Šilmeižis); Šilokarčema (liet. šilas + karčema); Šyša (upė Šyša); Šyšgėriai (pavardė Šyšgiris); Šyškrantė (upė Šyša + liet. krantas); Šlažai (pavardė Šlaža, -as, -ys); Šturmai – Sturmai (pavardė Šturmas); Tarvydai (pavardė Tarvydas); Tautiškiai (pavardė Tautis + -iškiai); Tulkragiai – Talkregiai, dvaras (pvd. Tulka, -ys + liet. ragas); Tūmeliai (pavardė Tūmelis); Užlėkniai (liet. užlieknis); Vabalai (pavardė Vabalas); Vaitkaičiai – Ginučiai (pavardė Vaitkaitis); Vorusnė – (liet. voras, senovės liet. – „senas“); Vepriai, dvaras (liet. vepris „tekys, meitėlis“); Verdainys, bažnytkaimis – Verdena (liet. verdenė); Vileikiai (pavardė Vileika); Vilkmedė < Vilkomedė (pavardė. Vilkas arba lietuvių vilkas + medė „miškas“); Virkytai – Virkytos (pavardė Virkytis); Vytuliai (pavardė Vytulis); Vyžiai, -ai, bažnytkaimis (pavardė Vyžius); Vulviškiai (pavardė Vulfas + -iškiai); Žagatai – Žagačiai (latvių, lietuvių žagata „šarka“); Žagatpurviai (liet. žagata + purvas); Žibai (paavrdė Žibas); Žyniai (pavardė Žynys).

Iš viso apskrityje buvo 130 gyvenvietės su lietuvių pavadinimais: iš jų 95 asmenvardinės (pavardinės) kilmės, 17 vandenvardinės kilmės, 16 iš bendrinių žodžių sudarytais pavadinimais ir 2 kitos kilmės.

a) asmenvardinės (pavardinės) kilmės gyvenviečių pavadinimai. Jie liudija, kad visų kaimų įkūrėjai tame krašte gyvenę ar kilę lietuvininkai. a) pavardės kilusios tik Klaipėdos krašte (Mažojoje Lietuvoje): Barzdūnas, Barva, Blėkšas, Blydžius, Bruišys, Bundulas, Cintijus, Didsztaurimas, Dodys, Joniškys, Kintas, Kiošis, Kirlikas, Lampsaitis, Muižė, Pauparas, Povilas, Raukutis, Rubokas, Sauga, Sausgalvis, Šyšgiris, Šilmeižis, Šleža, Vepris, Virkytis, Vyžas, Žynys. b) beveik arba dažniausiai tik Klaipėdos krašte (Mažojoje Lietuvoje) užtinkamos pavardės: Berčys, Gurgždys, Klevas, Kukoraitis, Kurpius, Lipšis, -ius, Oksas, Ragaišius, Sakutis, Svaras. c) retos arba labai retos pavardės: Bauplys, Barzdėnas, Druna, Eidaitis, Kanteris, Kyrelis, Klugonas, Laudžius, Lykertas, Mažis, Medžioklius, Miestelis, Mylkė, Musa, Ogelis, Piktaitis, Ramutis, Ridas, Suvainis, Šapotas, Šaukys, Tautis, Tulka, Vytulis, Vulfas. d) Mažojoje bei Didžiojoje Lietuvoje dažnai pasitaikančios pavardės: Andrulis, Blauzdys, Bložys, Bružas, Gaidelis, Jakštas, Jonaitis, Kalvelis, Kilius, Kiškis, Klumbys, Mantvydas, Maželis, Medelis, Metrikas, Mineikis, Petrelis, Rumša, Raudys, Stankus, Šturmas, Tarvydas, Tūmelis, Vabalas, Vaitkaitis, Vileikis, Vilkas, Žibas.

b) vandenvardinės kilmės gyvenviečių pavadinimai. Juose paliudytos beveik visos apskrities upės ir ežerai. Iš gyvenviečių pavadinimų sužinome, kad apskrityje teka šios upės (abėcėlės tvarka): Atmata (Rusnės dešinioji šaka, 13 km); Aukštumala (Atmatos atšaka į Krokų Lankos ežerą); Aurytė (Šyšos kairioji atšaka, gretima lytis Vorytė); Grabupė (Šyšos dešinioji atšaka į Atmatą); Krokų Lanka (ežeras, kurio plotas 1000 ha); Leitė (Rusnės dešinioji atšaka, 27 km ilgio); Minija, Minė (Atmatos dešinioji atšaka, įteka į Kuršių marias, 207 km ilgio); Rūgalė (Minijos atšaka į Krokų Lankos ežerą); Rupkalvė (Šyšos kairioji atšaka. Taip vadinama Vorytė prie Rupkalvių); Rusnė (Nemuno žemupio dešinioji šaka nuo Gilijos iki Atmatos, 35 km ilgio); Skirvytė (Kuršių marių intakas, 9 km ilgio); Skirvytėlė (Skirvytės intakas); Šyšas (Atmatos dešinioji atšaka, 61 km ilgio); Venė gretima lytis Venčia (upelis į Kuršių marias); Verdenė (išnykęs upelis prie Verdenės); Vorytė (Šyšos kairioji atšaka į Atmatą, 12 km ilgio). Minijos, Rusnės, Skirvytės ir Šyšos pavadinimai yra labai seni, upių Leitės, Ventės ir Auritės pavadinimai gali siekti baltų genčių formavimosi laikus, kiti visai neseniai sukurti naujausių laikų darinai: Aukštumala, Grabupė, Rūgalė ir Rūpkalvė.

c) gyvenviečių pavadinimai iš bendrinių žodžių: Jų nedaug. Visi susiję su aplinka: Alka (liet. alka); Didšiliai (liet. dydis + šilas); Gnybaliai (liet. gnybti); Juodkrantė (liet. juodas + krantas); Lenkai (liet. lenkas); Medžioklė (liet. medžioklė); Miškogaliai (liet. miškas + galas); Ostadvaris (liet. uostas + dvaras); Pakalnė (liet. pakalnė); Potrimpai (dievaitis Patrimpas); Ragininkai (liet. ragininkas „nedidelė burė laivo gale“); Rūdynai (liet. rūdynas); Šilokarčiama ((liet. šilas + karčiama); Užlėkniai (liet. užlieknis); Varai (liet. varas „vanduo“); Žagatai (liet. žagata „šarka“).

Iš bendrinių žodžių pasidaryti gyvenviečių pavadinimai veda mus į lietuvininkų dvasinį pasaulį, kaip Alka „kalnelis ar giraitė dievams garbinti“, Patrimpai „dievaičiui Patrimpui skirta garbinimo vieta“. Kituose pavadinimuose išryškėja lietuvininkų ir latvių bendrystė, pvz., Žagatai (plg. lietuvių ir latvių žagata). Daugelis pavadinimų aplinkos liudytojai, pvz., Didšiliai, Lenkai, Miškogaliai ir Pakalnė. Gana unikalus pavadinimas Ragininkai iš liet. ragininkas „nedidelė burė laivo gale“.

Vilius Pėteraitis

Iliustracija: Šilutės apskritis

Iliustracija: Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1926 / Iš MLEA

Iliustracija: Pelkininkas kaupia ankstyvąsias bulves / Iš MLEA

Iliustracija: Potvynis Šilutės apskrityje 1926-ųjų sausį / Iš MLEA

Iliustracija: Pažliugęs kelias / Iš MLEA

Iliustracija: Potvynio semiamas kelias Nemuno deltoje / Iš MLEA

Iliustracija: Šyšos upė ties Šyšos kaimu, 1998

Iliustracija: Juknaičių užliejamos pievos / Iš Evos Labutytės rinkinio

Iliustracija: Kuršvaltė žvejo sodybos išyroje, iki 1939 / Iš MLEA

Iliustracija: Šyškrantės pievininko gyvenamasis namas, 1987

Iliustracija: Šilutės turgus, XX a. pradžia / Iš Šilutės muziejaus fondų

Iliustracija: Sausinamos pelkės, iki 1939 / Iš MLEA

Iliustracija: Kasamos durpės šeimos reikmėms, iki 1939 / Iš MLEA

Iliustracija: Pelkininkų arklys, apautas klumpėmis, iki 1939 / Iš MLEA

Iliustracija: Šilutės durpių fabriko darbininkai prie pakrauto traukinio, iki 1939 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų