Šilgalių (9) katalikų parapija

Šilgali (9) katalkų parãpija. XVIII a. II pusėje Šilokarčemos apskrityje apsigyveno nemažai katalikų, atsikėlusių daugiausia iš Žemaitijos. Juridiškai bendruomenė įteisinta 1802, priskirta katalikiškajai Varmės vyskupijai. Pirmieji maldos namai įrengti Juodiškių kaime. Daugėjant atsikeliančiųjų 1870–1890 Šilgaliuose pastatyta bažnyčia. Melstis joje nurodyta visiems Šilokarčemos apskrities katalikams (jų priskaičiuota apie 500). Pamaldas laikė savamokslis diakonas Svaras. Netrukus katalikų šeimų vaikams atidaryta privati mokykla. 1822 abipusiu Varmės ir Varnių vyskupų sutarimu pamokslauti atsiunčiamas kapelionas Paplešovičius. 1826 jį pakeitė Gardamo, Žemaičių Naumiesčio katalikų parapijos filijos, vikaras A. Milaševičius. Nuo 1837 kunigavo iš Pajūralio atkeltas P. Kaupavičius. Visi jie temokėjo lietuviškai, tad oficialius vokiečių kalba rašytus raštus tiek administracinės įstaigos, tiek Bažnyčios valdžia jiems turėjo siųsti išverstus į lietuvių kalbą. Ilgainiui rajone tarp Rusnės ir Gilijos upių apsigyveno katalikų vokiečių, atsikėlusių iš kitų Vokietijos sričių, Šveicarijos, Estijos, Didžiosios Lietuvos. Prasidėjus prievartinei germanizacijai bendruomenė galutinai suvokietėjo, nustota laikyti lietuviškas pamaldas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje apgriauta bažnyčia vėliau galutinai sunaikinta.

Albertas Juška