Šiaurės karas
Šiáurės kãras, II Šiáurės kãras (1700–1721), Rusijos ir Švedijos karas dėl Livonijos. Abiejų Tautų Respublikos sostą užėmus Saksonijos kurfiurstui Augustui II (Fridrichui Augustui Vetinui) buvo kuriamas planas iš Švedijos atsiimti Livoniją. 1699 su nepatenkintais Livonijos bajorais sudaryta slapta globos sutartis, 1698–1699 Augustas II pasirašė antišvedišką sutartį su Rusija. Augusto II Saksonijos kariuomenė apgulė Rygą, Rusijos – Narvą prie Suomijos. Švedijos karalius Karolis XII 1700–1701 sutriuškino sąjungininkus, ir pasiekė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienas. Augustas II, nesulaukęs Abiejų Tautų Respublikos palaikymo, naudojosi tik Saksonijos kariuomene, dėl to jau 1701 galvota apie taiką. Rusija stengėsi į karą įtraukti Abiejų Tautų Respubliką, viliodama ją Livonija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ruošėsi neišvengiamam kariui su švedais; 1701 su Rusija sudarė Biržų sutartį. Į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją įžygiavo jos sąjungininkė Rusija. Lenkija laikėsi pasyviai. 1701 Sapiegos, norėdami apsaugoti savo dvarus Žemaitijoje, stojo į Švedijos pusę, sudarydami pretekstą švedų kariuomenei įžengti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Valkininkų konfederatai – Oginskių grupuotė – organizavo pasipriešinimą švedams ir Sapiegoms. 1701–1702 švedai užėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vakarinę dalį. Konfederatų būriai permainingoje kovoje 1702 su Rusija sudarė antišvedišką sutartį. Dėl to Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kilo politinių grupuočių kova. 1702 pavasarį Karolis XII iš Žemaitijos pradėjo žygį į Lenkiją ir iki rudens ją užėmė. Valkininkų konfederacija su Augusto II pritarimu 1703 persitvarkė į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederaciją. Ši sutartimis su Rusija įsipareigojo kariauti prieš švedus nepriklausomai nuo Lenkijos. Žiemą prie sutarties prisijungė Augustas II, kaip Saksonijos kunigaikštis. 1704 keitėsi situacija Abiejų Tautų Respublikoje. Švedai suorganizavo konfederaciją, kuri nuvertė nuo sosto Augustą II. Sandomire (Lenkija) susiformavo Augustą II palaikanti konfederacija. 1704 Karolio XII prižiūrimu Abiejų Tautų Respublikos valdovu buvo išrinktas Švedijos šalininkas Stanislovas Leščinskis (1677–1766). 1704 Narvoje Abiejų Tautų Respublika pareiškė Rusijai oficialiai stojanti į karą. 1704–1708 Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje vyko permainingas karas. Labiau sekėsi Karoliui XII – beveik visą laiką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vakarinė dalis buvo švedų ir Sapiegų pajėgų užimta, rusėniškose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse stovėjo Rusijos kariuomenė. 1706 švedai žygiavo į Saksoniją, grasindami iš Augusto II atimti jo sostą, Altranstädto sutartimi privertė atsisakyti Abiejų Tautų Respublikos sosto. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederatų gretos iro. 1707 Rusijos caras Petras I atgaivino Sandomiro konfederaciją, tuo užtęsdamas karą. Dėl to Karolis XII 1708 pradėjo žygį į Rusiją. 1709 Poltavos mūšyje švedų karinė galia buvo sutriuškinta. Baigiamajame karo etape Abiejų Tautų Respublika nedalyvavo, jis baigėsi 1721 Ništadto taika. Livoniją užvaldė Rusija.
Dar skaitykite Švedijos karai.
L: Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A. Lietuvos istorija iki 1795 metų. V., 1998; Kirbi D. Šiaurės Europa ankstyvaisiais naujaisiais amžiais. V., 2000.