šermukšnis

šermùkšnis (lot. sorbus aucuparia, Rytprūsių vokiečių Quitschen), kraštui būdingas medis. Augdavo soduose, pakelėse, alėjose. Šermukšnio mediena itin atspari sukimui ir trinčiai, todėl iš jos gamindavo malūnų judančias dalis. Ji taip pat naudota stipinams, šluotkočiams, kuoliukams ir medinėms vinims. Senovėje manyta, kad šermukšnis turįs stebuklingų galių, esą galįs apsaugoti nuo piktųjų jėgų ir burtų. Pardavinėtos šermukšnio medžio laimės lazdelės su išraižytais paslaptingais ženklais, apsaugančiais savininką nuo raganų burtų ir nelaimių. Tikėta, kad šermukšnio šakomis galima nuvyti dvasias ir raganas. Šermukšnių uogos naudotos sąnarių ir kitų ligų gydymui (valgytos tam tikra tvarka: I dieną 1 uoga, II – 2, III – 3, taip iki tol, kol bus suvalgyta 20 uogų). Daug vitamino C turinčios šermukšnių uogos vadintos Šiaurės citrina (vok. Zitrone des Nordens). Per karą kareiviai šermukšnio uogomis gelbėdavosi nuo skorbuto ir infekcijų. Karo metais buvo paplitusi šermukšnių uogienė. Šermukšnių uogos kaip delikatesas tiektas kartu su žvėrienos kepsniais. Uogos taip pat naudotos alkoholinių gėrimų gamyboje.

MLEA

Iliustracija: Šermukšnis paprastasis