Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Šereitlaukio piliakalniai

XIII a. piliakalnis Nemuno kairiajame krante ir I tūkstantmečiu–XIII a. datuojamas piliakalnis į šiaurę nuo pirmojo.

Šeretlaukio pliakalniai. Žinomi 2 to paties pavadinimo piliakalniai:

1. XIII a. piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos aukštumos kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi. Jos šiaurės rytų pakraštyje supiltas 2,5 m aukščio ir 20 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 14 m pločio ir 3,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 10–15 m aukščio. Piliakalnis apaugęs medžiais. Į šiaurę–šiaurės rytus nuo piliakalnio, papėdėje, 0,2 ha ploto gyvenvietėje, rasta lipdytos ir žiestos keramikos. Ant piliakalnio stovėjo skalvių pilis Šereika, pavadinta 1276 minimo pilininko vardu.

2. I tūkstantmečiu–XIII a. datuojamas piliakalnis 1,1 km į šiaurę nuo pirmojo. Įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės–pietų kryptimi, 1 m iškiliu viduriu. Šlaitas status, 2–6 m aukščio, dirvonuoja. Pakraštys apsodintas klevais. 650 m į rytus 10,6 ha ploto gyvenvietė, rasta ūkinių duobių, stulpaviečių, grublėtos ir žiestos keramikos, gyvulių kaulų. 2005 vietovę į šiaurės vakarus nuo piliakalnio tyrė V. Šimėnas. Buvo rasti du V–VII a. kapai – griautinis ir degintinis; pastarasis maždaug šimtmečiu senesnis.

L: Lietuvos piliakalniai. Atlasas, t. 2. V., 2004.

Iliustracija: Šereitlaukio piliakalnis, 2005