seniūnija

seniūnijà, tarnyba suvereno kilnojamai ir nekilnojamai nuosavybei administruoti, veikusi XV–XVIII a. Kryžiuočių ordino valstybėje ir Prūsijoje; šios tarnybos valdoma teritorija. Iš šios nuosavybės naudojimo gautos pajamos ir derlius pirmiausia būdavo skriama suvereno rūmų išlaidoms padengti, be to, naudota specialioms valstybės reikmėms. Daugelis Prūsijos kunigaikštystės valsčių (ypač vakarinėje ir centrinėje dalyje) buvo ištisai suskirstyti į seniūnijas, tačiau rytinėje dalyje seniūnijų buvo įsteigta nedaug, be to, jos buvo gana vėlyvos (pvz., Tilžės valsčiaus vienintelė Kaukėnų seniūnija pirmąsyk minima 1701). Pagal suvereno nuosavybės valdymo pobūdį seniūnijos buvo steigiamos: dvarams ir palivarkams administruoti (vok. Kammeramt; jas administravo valdovo skiriami valdytojai, vok. Kämmerer); miškams ir girioms administruoti (vok. Waldamt). Be to, Sembos pusiasalio šiaurės vakarų kampe XVI a. minima seniūnija gintaro gavybai administruoti (vok. Bernsteinamt). Nuo 1723 visa buvusi Prūsijos kunigaikštystės teritorija valdovo domenų ir karo reikalų administravimui buvo suskirstyta į domenų valsčius; ten, kur egzistavo seniūnijos, jos tapo pagrindu steigiant domenų valsčius.

Vasilijus Safronovas